Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Algimantas Čekuolis: didžiausia apgavystė žvalgybos istorijoje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Propaganda ir kontrpropaganda. Masių nuomonės apdorojimas. Spec. tarnybų veikla Internete

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Algimantas Čekuolis: didžiausia apgavystė žvalgybos istorijoje

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Algimantas Čekuolis: didžiausia apgavystė žvalgybos istorijoje

Parašytas: 17 Lie 2011 16:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Algimantas Čekuolis: didžiausia apgavystė žvalgybos istorijoje

http://www.alfa.lt/straipsnis/11910154/ ... -16_15-10/

2011-07-16 15:10

Turbūt dar atsimenate, kaip prasidėjo karas Irake. Jo diktatorius Saddamas Husseinas buvo apkaltintas tarptautinių įstatymų ir sutarčių laužymu, t. y cheminio ir bakteriologinio ginklo gamyba, bandymu pasigaminti atominę bombą.

Buvo pareikalauta, kad Irakas įsileistų tarptautinę komisiją. Saddamas iš pradžių spyriojosi, paskui sutiko, leido komisijai vienas vietas apžiūrėti, kitas ne. Tai dar labiau suerzino tarptautinę visuomenę, ypač Ameriką, kuri buvo įsitikinusi, kad žaidžiamas katės ir pelės žaidimas.

Pagrindo taip manyti buvo. Visi žinojo, kad Saddamas - niekšas, žmogžudys ir sukčius kokių reta. Jis baigė savo dienas kartuvėse. Turėjo jis ir cheminį ginklą, beje, pirktą Vakaruose, kurį panaudojo prieš savo piliečius kurdus. Jis tikrai ruošėsi gaminti atominę bombą, bet atskridę Izraelio bombonešiai sumalė gamyklą į smulkų žvyrą, ir Saddamas suprato, kad branduolinio ginklo jis niekada neturės.

Tuomet susirado kanadietį inžinierių, genialų fantastą-išradėją, kuris pasiūlė pagaminti nepaprastai galingą toliašaudę patranką. Jos vamzdis būtų buvęs, rodos, 100 metrų ilgio, tad trys tokios patrankos sunaikintų žydų valstybę. Tačiau Izraelio agentai inžinierių nužudė. Superpatrankų nebeliko kam gaminti.

Irake komisija nieko nerado, tai sukėlė dar didesnį nerimą amerikiečiams, kurie manė, kad viską naikinantieji Saddamo ginklai labai gerai paslėpti.

Prezidentas George'as Bushas jaunesnysis įtikino sąjungininkus, jog jis turi įrodymų, kad bjauriųjų ginklų Saddamas tikrai turi, todėl būtina jam nusukti galvą, kol nepražudė milijonų žmonių.

Kai tai sako galingiausios valstybės vadovas - sunku juo nepatikėti. Irakas buvo užpultas, amerikiečių ir sąjungininkų kariuomenė perėjo visą kraštą, patikrino slapčiausius užkaborius.

Ji rado masinius politinių Saddamo priešininkų kapus, rado cheminio ginklo aukų kapus, tačiau nei uždraustų ginklų, nei jų gamybos pėdsakų neaptiko. Buvo ištardyti visi Irako žymesnieji mokslininkai ir karo inžinieriai. Jokių rezultatų.

JAV vyriausybė, prezidentas G.W.Bushas, Jungtinės Karalystės vyriausybė pasijuto labai nejaukiai. Nustota kalbėti apie branduolinį-cheminį-bakteriologinį ginklą Irake.

Karo veiksmų priežastys tapo kitos - demokratijos įvedimas, tautinių ir religinių mažumų gynimas, kova su „Al Qaeda“ ir jos finansavimu. Dalykai rimti, bet tokiu atveju tektų kariauti su dešimtimis šalių.

Reikia pripažinti, kad tie antriniai įsiveržimo tikslai galų gale buvo pasiekti. Joks pavojus jau nebegresia Irako kurdams ir šiitams, net demokratija stebėtinai greitai ima leisti šaknis, nors išliko gentinė, šeichų valdomų bendruomenių sankloda.

Tai nėra blogai, taip Rytuose tvarkosi daugybė valstybių. Ir tai, kad šiandien arabai pabudo, kad panoro pakarti savo diktatorius, kaip buvo pakartas Saddamas, kad jie panoro gyventi geriau - šito karo pasekmė. G.W.Busho žengtas žingsnis nebuvo visiškai paikas.

Bet kaina už jį sumokėta siaubinga: apie 650 tūkst. žuvusių irakiečių, daugiausia civilių, 3600 žuvusių amerikiečių. Gyvybės neteko ir apie 300 kitų koalicijos dalyvių.

Neišmatuojami materialiniai ir finansiniai nuostoliai. Žinoma, kalbėti apie kokią nors „naftinę“ šio karo priežastį būtų nemokšiška.

Tačiau dabar, kai nusėdo dulkės, galime paklausti: kas pastūmė Ameriką ir jos sąjungininkus žengti tokį žingsnį?

Prezidentą apgavo

Jūs, žinoma, nepatikėsite, tačiau Amerikos prezidentą apgavo.

Valstybių vadovai tokie pat žmonės kaip ir mes, tik kartais žinių, informacijos ir gerų patarėjų turi daugiau. Bet klaidų daro kaip ir kiekvienas mirtingasis.

Per dvi valandas neišpasakosi, kiek jų padarė Josifas Stalinas, Adolfas Hitleris, Benito Mussolini, Michinomiya Hirohito ir visas kietakakčių žvaigždynas.

Paprastai diktatorių ir valdovų klaidos paaiškėja po jų mirties. Bet tokioje plepioje demokratijoje kaip Amerika, kuri nesugebėjo net atominės bombos paslapties nuo sovietų išsaugoti, kurios paslapčių paslaptis - jos diplomatų susirašinėjimą su vyriausybe, aukščiausio rango karininkų susirašinėjimą karo ir žvalgybos reikalais - įmanoma pavogti ir išpliurpti visam pasauliui. Todėl jos didieji apsirikimai paaiškėja labai greitai. Šitas irgi.

Kaltas bedarbis iš Vokietijos

Vokietijos Erlangeno miesto mažame butuke gyvenantis bedarbis imigrantas iš Irako Rafidas al Janabi sėdėjo su žmona ir klausėsi, ką Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje per televizorių kalba vienas įtakingiausių pasaulio žmonių - JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas.

Buvo 2003-ųjų vasaris. Šią svarbią kalbą daugybė stočių transliavo visam pasauliui. Bet tik R.al Janabi, Vakarų žvalgams žinomas Curveball slapyvardžiu, vienintelis pasaulyje žinojo, kas darosi. Nes jis buvo pagrindinis C.Powello kalbos argumentų, demaskuojančių S.Huseino režimą, šaltinis.

Prieš pusmetį R.al Janabi tardė Vokietijos žvalgyba. Nei jai, nei vėliau amerikiečiams net į galvą neatėjo, kad beveik viskas, ką jis pasakė, buvo melas.

Šiuo metu šis Irako pramonėje dirbęs inžinierius chemikas atvirai prisipažįsta, kad biologinį Saddamo ginklą išgalvojo, nes norėjo, kad diktatorius būtų nuverstas. Jis apstulbo pamatęs, kad G.W.Busho „vanagai“ patikėjo jo pasakėlėmis. Dabar jis sako: „Man atsirado proga nuversti režimą. Ir aš, ir mano sūnūs didžiuojamės, kad mūsų dėka Irakas gavo šiek tiek demokratijos.“

Didžiausia apgavystė žvalgybos istorijoje

Kalbėdamas Generalinėje Asamblėjoje C.Powellas minėjo ne vien R.al Janabi pašnabždėtus argumentus. Buvo trys kaltinimų Saddamui paketai: uranas, kurį jis slapčiomis perka Afrikoje, „Al Qaedai“ teikiamas prieglobstis ir jos finansavimas bei R.al Janabi papasakota istorija.

Pirmos dvi laikui bėgant nublanko, bet R.al Janabi biologinio ginklo versija liko. Kritus Bagdadui ir sąjungininkams užėmus visą Iraką tapo aišku, kad ir biologinio ginklo nebuvo.

Imta ieškoti klaidos šaltinio. Vokietijos žvalgyba patarė R.al Janabi pakišti galvą po pagalve ir tylėti. Žiniasklaida jį buvo pričiupusi tik du kartus - 2007 metais CNN televizija, bet jis neprisipažino, kitą kartą į jo namus veržėsi Danijos televizija, bet jis iškvietė policiją.

R.al Janabi nesiekė naudos sau. Jis jau buvo gavęs politinį prieglobstį Vokietijoje. Bet praėjus trims savaitėms, kai R.al Janabi buvo suteiktas prieglobstis, jį aplankė žmogus, pasivadinęs daktaru Pauliumi ir pasakė, kad inžinierius-chemikas gali padėti kovoti su diktatoriumi.

Tuomet R.al Janabi ir leido pasireikšti savo fantazijai. Jo sukurta istorija ir tapo plačiai nuskambėjusios C.Powello kalbos pagrindu. Valstybės sekretorius sakė: „Turime tiesioginį liudininką, Irano inžinierių-chemiką, vadovavusį kilnojamai biologinių užkratų gamyklai. Per nelaimingą atsitikimą 1998 metais, kai žuvo 12 žmonių, jis taip pat ten buvo.“

Dabar R.al Janabi aiškina, kad jam nepatiko meluoti, bet jis turėjo ką nors padaryti savo tėvynės - Irako labui: „Padariau tai, ką padariau, ir esu patenkintas. Irake jau nebėra diktatūros.“

Vokietijos žvalgyba jau buvo pradėjusi jį įtarinėti. Dubajuje surado buvusį jo viršininką Latifą, o tas lengvai demaskavo R.al Janabi melą. Ta neva biotoksinų gamykla iš tikrųjų gamino paukščių lesalą. Latifo sūnus, kuris, R.al Janabi teigimu, Anglijoje supirkinėjo aparatūrą, iš tiesų ten gyveno, bet jis buvo vidurinės mokyklos mokinys.

Amerikiečiai norėjo kariauti

Amerikos vadovai patikėjo R.al Janabi, nes norėjo patikėti. Po rugsėjo 11-osios atakų Niujorke ir Vašingtone Amerikai norėjosi stipriai užtvoti arabams.

To troško visi amerikiečiai. Liūdna, tačiau kartais valstybės elgiasi kaip kaimo bernai, išėję pasimušti su kito kaimo bernais. Ne tiek svarbu dėl ko - svarbu pasimušti.

Yra ir kita aplinkybė. Vašingtone visada grumiasi „vanagai“ - griežtų žingsnių šalininkai ir „balandžiai“, labiau linkę ieškoti taikių sprendimų.

„Vanagų“ būryje buvo ir viceprezidentas Dickas Cheney bei gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas, labai netikęs politikas, sugadinęs visą karo Irake pradžią.

Spėjama, kad jie laiku sužinojo, kad R.al Janabi viską išsigalvojo, bet tą informaciją nuslėpė siekdami dviejų tikslų: pradėti karą su Iraku, ir jeigu melas išplauks į paviršių, sukompromituoti „balandį“ C.Powellą, Amerikos vardu kalbėjusį iš Jungtinių Tautų tribūnos.

Jiems pavyko abu planai. Irakas buvo užpultas, o C.Powellas iš politikos pasitraukė. Tačiau už karą Irake savo gyvybėmis sumokėjo 700 tūkst. žmonių.

Komentaras
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 7-16_15-10

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: