Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - „Didieji broliai“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Propaganda ir kontrpropaganda. Masių nuomonės apdorojimas. Spec. tarnybų veikla Internete

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

„Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: „Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

Parašytas: 10 Kov 2010 21:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

„Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

http://www.balsas.lt/naujiena/378654/di ... r-privatus

2010.03.09 11:29
Aidanas Praleika

Visos Europos Sąjungos šalys jau senai yra įteisinusios privalomą telefono pokalbių ir elektroninio pašto duomenų kaupimą ir saugojimą. Nors daugelyje ES valstybių ši antiteroristinė priemonė nesukėlė didesnių diskusijų, jai iššūkį metė Vokietija. Tikėtina, kad vokiečių pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys. Tiesa, didėjant nepasitenkinimui valstybės kišimusi į privačią piliečių erdvę, dažnai pamirštama, kad tą patį daro privačios bendrovės.

Vokiečiai sukilo

Vokietijos Federalinis Konstitucinis teismas nurodė šalies telekomunikacijos bendrovėms ištrinti visus duomenis, sukauptus reikalaujant bendraeuropinei direktyvai. Pagal šią direktyvą, visos telekomunikacijos bendrovės privalo tam tikrą laikotarpį saugoti visų telefono pokalbių ir elektroninio pašto kontaktų duomenis. Dažnai šis reikalavimas painiojamas su totaliniu pasiklausymu, tačiau taip nėra: duomenys kaupiami pagal principą „kas, su kuo ir kada kontaktavo“, o telefono pokalbių ir elektroninių laiškų turinys nėra fiksuojamas.

Tačiau egzistuoja kita problema – betvarkė daugumos valstybių teisinėje bazėje, nesugebant užtikrinti nei tinkamos teisinės šių duomenų panaudojimo kontrolės, nei pačių duomenų apsaugos nuo elementarių vagysčių. Vokietijos teismas taip pat neatmetė pačios galimybės rinkti minėtus duomenis (kaip to tikėjosi 35 000 ieškinius padavusių vokiečių), tačiau uždraudė tai daryti iki tol, kol nebus sutvarkyti šią veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Skandalingojo sprendimo atgarsiai jau pasiekė Olandiją, kurios teisių gynėjai taip pat kelia galvas, tačiau karščiausios diskusijos kilo Jungtinėje Karalystėje, kuri pasirodė besanti labiausiai savo piliečius sekanti Europos valstybė.

Orwello Tėvynė

Matyt ne veltui romano „1984-ieji“ autorius George‘as Orwellas buvo britas. Šiandien jo gimtasis Albionas iš tiesų yra mažiausiai savo piliečių privatumą gerbianti ES valstybė, kuo patys britai, žinoma, toli gražu nėra patenkinti. Netgi Lordų rūmų Konstitucinio komiteto nariai praėjusiais metais pareiškė esą susirūpinę dėl pavojaus demokratijai.

Pavyzdžiui, niekur nėra tiek daug stebėjimo kamerų viešose vietose, kaip Jungtinėje Karalystėje. 2002 m. duomenimis – daugiau nei 5 mln., įskaitant šimtus ir tūkstančius stebėjimo kamerų, kurias kontroliuoja net ne policija, o savivaldybės ir privačios įstaigos. Pagrindiniuose šalies keliuose veikia Automatinė automobilių registracijos numerių atpažinimo sistema, kuri fiskuoja absoliučiai visus šiais keliais važiuojančius automobilius (maždaug 8 – 10 mln. per dieną). Teisėsaugos struktūros aktyviai naudoja įvairius pasiklausymo įrenginius, o kai kuriose grafystėse policija jau keletrius metus naudoja nedidukus, 1,5 kg sveriančius, skraidančius stebėjimo robotus, apie kuriuos daugumos ES šalių policininkai kol kas tik sapnuoja.

Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia britų meilė įvairiausioms duomenų bazėms. Vien „didžiųjų“ bazių yra 57, iš kurių 11 pripažintos visiškai neveiksmingomis ir net potencialiai pavojingomis. Vidaus reikalų ministerija turi netgi atskirą duomenų bazę, kurioje surinkti duomenys apie vaikus, potencialiai (!) linkusius į nusikalstamumą. Jungtinė Karalystė taip pat turi didžiausią pasaulyje (per capita) DNR duomenų bazę, į kurią patenka visi kada nors sulaikyti asmenys. Bėda ta, kad netgi įrodžius asmens nekaltumą, jo duomenys iš saugyklos nėra pašalinami (taip daroma tik Škotijoje).

Imkite, kas norite

Stebina ne tik britų duomenų bazių kiekis ir jų apimtys, bet ir tai, kad jomis gali naudotis neįtikėtinai didelis žmonių skaičius. Pavyzdžiui prie telekomunikacijos operatorių sukauptų duomenų, gali prieiti net 474 valstybinės žinybos, įskaitant tokius „seklius“, kaip Maisto standartų agentūra bei Labdaros organizacijų komisija.

Apskritai, kaip jau ne kartą parodė JAV pavyzdys, kuo daugiau valstybė sukaupia duomenų, tuo neefektyviau ji jais naudojasi. Tai elementaru, nes teisėsaugos struktūros neturi pakankamai resursų jų apdorojimui. Užtat kur kas efektyviau šiais duomenimis gali pasinaudoti nusikaltėliai. Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje vienas po kito griaudėjo skandalai, kai iš valstybinių duomenų bazių dingdavo milijonų piliečių duomenys, įskaitant jų socialinio draudimo duomenis, informaciją apie skolas ir netgi bankų sąskaitų detalės. Netgi Karališkosios oro pajėgos nesenai prarado keliasdešimties tūkstančių žmonių asmens bylas, kuriose būta netgi tokios pikantiškos informacijos, kaip neįprasti seksualiniai pomėgiai arba meilužių vardai ir pavardės.

Ar saugome privatumą?

Šioje situacijoje reikėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną paraoksą: kai žmonės kalba apie jų privačios erdvės apsaugą, dažniausiai turimi omenyje pikti valstybės kėslai. Tačiau ar policija bei kitos valstybinės institucijos iš tiesų yra tie, kas labiausiai domisi asmeniniu eilinio piliečio gyvenimu? Pavyzdžiui, skaityti visos jūsų elektroninės korespondencijos valstybinės žinybos negali, o štai paslaugos tiekėjai – laisvai. Tai puikiai pademonstravo Kinijos pavyzdys, kur paštą skaitė ne saugumiečiai, o „Google“, kuris už teisę dirbti pelningoje rinkoje, pats perdavinėjo duomenis kinų saugumui.

Kažkodėl pamirštama ir tai, kad kiekvienas mūsų įsigytas prietaisas arba programinė įranga, turinti išėjimą į internetą, nuolatos kontaktuoja su savo gamintoju. Dažnai šis kontaktas yra ne toks jau nekaltas, kaip teiga patys gamintojai. Štai pavyzdys, minėtas Vokietijos spaudoje. Interneto prekeiviai „Amazon“, netikėtai pamatę, kad neturėjo teisės pardavinėti G.Orwello (koks sutapimas!) knygų elektroninių versijų, gražino pinigus į klientų sąskaitas ir ištrynė šias knygas iš jų kompiuterių. Atrodo viskas sąžininga? O dabar įsivaizduokite, kad panašiai pasielgia kokio nors knygyno darbuotojai – be jūsų žinios ateina į jūsų namus, išsineša knygą ir palieka ant kavos stalelio grynuosius. Neįsivaizduojama? O štai virtualioje erdvėje tai pasirodo normalu.

Taip ir gaunasi, kad iš vienos pusės, mes pykstame ant valstybės, vis dar (dėkui Dievui) turinčios gan ribotą priėjimą prie mūsų asmeninių duomenų, bet liepsnodami meile „i-podams“, „blackburry“ technologijoms, virtualioms bendruomenėms ir žavėdamiesi tuo, kaip patogu yra visus „reikalus“ susitvarkyti internetu, jau nekalbant apie įvairiausių nemokamų „priedų“ ir „upgrade‘ų“ parsisiuntimo galimybes, mes patys pumpuojame asmeninius duomenis privačioms įmonėms, kurių virtualiosios galimybės yra beveik išvis neribojamos įstatymais.

"Balsas.lt"

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/378654/ ... i-apacioje

Žygeivis
2010-03-10 20:42:54

Mano komentaras iš kitos temos:

"Jau seniai nėra prasmės nagrinėti, ar tave kas klauso, ar ne :)

Priežastis paprasta - klauso bei įrašinėja visus ir visada: visi telefonų pokalbiai (ir mobilių, ir laidinių, ir SMS žinutės) bei interneto komentarai jau seniai yra įrašomi. Pakartoju - visi!!! Ne tik numeriai ir pokalbių trukmė (šitai daro ir Lietuvos mob. bei laidinių telefonų tinklų operatoriai), bet ir patys pokalbiai bei žinutės.

Beje, visa pasaulio Interneto svetainėse esanti informacija taip pat jau yra įrašoma ir kaupiama - bent jau JAV.

Tiesa, tai daro ne Lietuvos spec. tarnybos - tam joms tiesiog kol kas trūksta resursų.

Tačiau, pvz., JAV NSA (Nacionalinio saugumo agentūra, kuri užsiima techninių priemonių naudojimu informacijos rinkimui, rūšiavimui bei analizei) ir Rusijos atitinkamos spec. tarnybos įrašinėja viską visame pasaulyje. Atrodo, kad jau ir Kinija pasiekė šį lygį. Izraelis taip pat nemiega. :)

Kitas reikalas, kad dar nesugebama visą tą milžiniškos apimties informaciją laiku apdoroti ir išanalizuoti. Tačiau ir čia techninės bei programinės priemonės labai sparčiai tobulėja."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Kov 2010 22:10

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Vo čia ir yra tikrasis totalitarizmas, ir net juokinga lyginti su Stalino, Musolinio, Franko ar Hitlerio "totalitarizmu".

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Kov 2010 22:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Vo čia ir yra tikrasis totalitarizmas, ir net juokinga lyginti su Stalino, Musolinio, Franko ar Hitlerio "totalitarizmu".

Lyginti visada reikia vienalaikius reiškinius.

Nes kiekvienoje epochoje savos techninės galimybės, ir, kaip rodo istorija, jos visada yra maksimaliai panaudojamos - nepriklausomai nuo to, kokia būtų politinė sistema, valstybės valdymo tvarka ar ekonominė santvarka.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Kov 2010 23:05

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Nebūtinai visada. Fanatiškai seka savo piliečius tik tos valdžios, kurios jų bijo. O jei valdininkai bijo piliečių, vadinasi jie neverti būti valdžioje.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2010 14:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Nebūtinai visada. Fanatiškai seka savo piliečius tik tos valdžios, kurios jų bijo. O jei valdininkai bijo piliečių, vadinasi jie neverti būti valdžioje.

Turiu tave nuliūdinti - visos valdžios visose valstybėse, kaip tu sakai, "fanatiškai" seka savo piliečius.

Iš tikrųjų seka ne "fanatiškai", o būtent tiek, kiek pajėgia - techniškai ir finansiškai.

Pvz., tu ko gero nukristum iš nuostabos, jei sužinotum, kokios milžiniškos sekimo apimtys netgi tikrai demokratiškoje ir vos ne socialistinėje Švedijoje, kurioje vargu ar valdžiai verta baimintis savo puikiai gyvenančių piliečių. Tačiau Švedijos spec. tarnybos, pvz, SEPO, turi surinkusi išsamias dosje apie kiekvieną Švedijos gyventoją, ir tos dosje reguliariai papildomos.

P.S. Nebent tu pasaulyje žinai priešingų pavyzdžių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2010 15:31

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Kaip tik ruošiausi duot kaip pavyzdžius Švediją, Daniją, Norvegiją, Suomiją.

Bet tikrai nemanau, kad ten sekimas didesnis už, kad ir JAV, Rusiją ar Kiniją (nors jiems, matyt, nelengva tiek gyventojų sukontroliuot ).

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2010 20:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Pavyzdžius duodi, nes nežinai, kokia ten reali padėtis.

Skandinavijoje gyventojai yra žymiai aršiau kontroliuojami negu JAV, o tuo labiau Rusijoje - dėl palyginti mažo gyventojų skaičiaus, ir labai turtingų valstybių skiriamų didelių resursų būtent šiems tikslams.

Žinau, nes teko būtent Skandinavija domėtis. :img06:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: „Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

Parašytas: 26 Gru 2012 16:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Nemokamas internetas - kibernetinių nusikaltėlių gaujų priedanga

http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-tech ... edanga.htm
http://www.lrytas.lt/print.asp?k=news&i ... 1355079033

Nerijus Povilaitis
2012-12-26 15:14

Nemokamas sūris tik pelėkautuose. O internetas kavinėje?

Nemažai kavinių, norėdami pritraukti klientų siūlo nemokamą bevielį ryšį (wi-fi), kad nešiojamuosius kompiuterius įsijungę žmonės kuo ilgiau pas juos užtruktų, valgytų bei gertų.

Kiek iš jų žino, kad prisijungę prie nemokamų tinklų rizikuoja, kad nusikaltėliai ne tik pavogs asmeninius prisijungimo kodus bei slaptažodžius, bet ir įsilauš į kompiuterį?

Pavardės prašęs neskelbti žinomos įmonės informacinių technologijų (IT) analitikas pasiūlė atlikti paprastą eksperimentą - pademonstruoti kaip panaudojus laisvai prieinamą nemokamą programinę įrangą galima šnipinėti bevielius tinklus ir perimti svetimą informaciją.

Svarbūs duomenys visiškai neapsaugoti

„Pažiūrėsime ką veikia prie kompiuterių kavinėse palinkę žmonės. Nenaudosiu jokios specialios programinės įrangos, o tik viešai internete prieinamus produktus. Aišku, norint jais naudotis, reikia tam tikrų specifinių žinių ir išmanymo“, - sakė pašnekovas.

Eksperimentui pasirinkome Kauno centre esančią, jaunimo pamėgtą kavinę. Joje kaip tik veikė nemokama bevielio interneto prieiga.

Atsisėdus atokesniame kampe lrytas.lt pašnekovas įsijungė savo nešiojamąjį kompiuterį. Kaip ir dera tiktam IT specialistui, jo kompiuteryje veikė ne tik „Windows“, bet ir „Linux“ operacinės sistemos.

„Dabar parodysiu koks trapus mūsų privatumas virtualiame pasaulyje. Tuojau sužinosime, ką šiuo metu veikia prie kitame salės gale prie kavos puodelio ir kompiuterio palinkęs vaikinas“, - ironiškai tarė IT ekspertas.

Nešiojamo kompiuterio ekrane pasirodė iki šiol nematytos programos langas, pašnekovas pele nustatė parametrus ir po akimirkos langas užsipildė skaičių bei simbolių eilutėmis. Jos nesustabdomu srautu slinko žemyn, vienus pranešimus keitė kiti, mirgėjo IP adresų virtinės.

„Ši programa (jos pavadinimo neatskleidžiame – red.), viena iš daugelio tinklo protokolų analizatorių. Prisijungę prie nemokamo tinklo mes perimame visus juo keliaujančius duomenis. Todėl labai nesunkiai galima sužinoti kitų, nieko neįtariančių žmonių paslaptis. Šis metodas populiariais vadinamas „tinklo praklausymu“, - lrytas.lt žurnalistui pasakojo IT ekspertas.

Po kelių minučių tapo aišku, ką veikia mūsų pasirinktas stebėjimo objektas. Į savo kompiuterį įnikęs vyrukas naršė interneto pažinčių portale.

„Jeigu būčiau piktas ar neturintis ką veikti žmogus, palaukčiau, kol jis vėl prisijungs, perimčiau jo prisijungimo vardą bei slaptažodį. O ką daryti prie pažinčių portalo prisijungus svetimo žmogaus vardu – priklauso nuo kiekvieno žmogaus fantazijos. Norint, galima labai šauniai „patrolinti“. Kur kas pavojingesnis scenarijus – tapatybės vagystė“, - ironizavo pašnekovas.

Slaptažodis – per kelias sekundes

Netrukus sulaukiau pasiūlymo savo kailiu patirti koks nesaugus virtualusis pasaulis ir jo komunikacijų kanalai. Paprašytas įjungiau savo kompiuterį, prisijungiau prie to paties nemokamo bevielio interneto tinklo.

„Dabar tereikės patikrinti paštą. Iš karto parodysiu kaip jūsų slaptažodis ir prisijungimo vardas atsidurs mano kompiuteryje“, - užtikrintai kalbėjo lrytas.lt pašnekovas.

Atsidariau pašto programą, kursoriumi bakstelėjau mygtuką „tikrinti paštą“, į mano pašto dėžę netrukus įkrito keli laiškai.

„Štai jūsų prisijungimas vardas, tuojau pasakysiu ir slaptažodį. Šie duomenys kiekvieną kartą tikrint paštą atvirai cirkuliuoja kompiuterių tinkle, tik reikia norėti ir mokėti juos perimti“, - sakė IT specialistas.

Žvilgtelėjau į jo kompiuterio ekraną, iš tiesų jame – mano pašto „login'as“ bei slaptažodis.

Nusprendžiau pakartoti eksperimentą, prisijungti prie savo „serverio“ - namie tyliai burzgančios tarnybinės stoties. Paleidau programą, spragtelėjau pele, kitame jos lange atsivėrė mano bylų sąrašas, prie „serverio“ prisijungta sėkmingai.

„Slaptažodžio sudėtingumas ir ilgumas tavęs neišgelbėjo, o pagal prisijungimo vardą matau, jog jungiesi kaip sistemos valdytojas. Gavęs šia informaciją galiu pasinaudodamas administratoriaus teisėmis jungtis tavo sistemos, bet ką ištrinti, parsisiųsti ir taip toliau. Kita vertus, ką galiu padaryti užgrobęs tavo „serverį“, vėlgi priklauso nuo fantazijos ir piktybiškumo“, - juokavo pašnekovas.

Nemokas sūris būna tik pelėkautuose?

Bevielio ryšio saugumo spragas pademonstravęs dažnai po pasaulį darbo reikalais keliaujantis IT analitikas minėjo ne kartą pastebėjęs žmonių susibūrimo vietose veikiančius bevielio prisijungimo taškus gana keistais pavadinimais.

Jis įsitikinęs, kad juos specialiai įdiegia kompiuterių įsilaužėliai ir tokiu būdu renka prisijungiančių žmonių informaciją.

„Strategiškai svarbiose vietose, tokiose kaip oro uostai, viešbučių kavinės, kur svečiai naudojasi savo nešiojamaisiais kompiuteriais, įsilaužėliai gali pastatyti savo įrangą.

Ji teikia nemokamą internetą, tačiau nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Šis vertingos informacijos medžiojimo metodas vadinamas - „medaus puodyne“ (honey pot – angl.). Žmonės jungiasi prie šio prisijungimo taško, naršo internete, tikriną paštą, jungiasi prie tarnybinių stočių.

O „medaus puodynės“ savininkui belieka tik surinkti vertingus duomenis, slaptažodžius ir prisijungimo vardus“, - sakė lrytas.lt pašnekovas.

Panaršius internete galima rasti daug pavyzdžių kaip nusikaltėliai panaudoję kryptines antenas „tiekė“ nemokamą internetą verslo klasės viešbučiams bei prabangioms kavinėms.

Teigiama, jog didžiųjų šalių tarptautiniuose oro uostuose nuolatos veikia kompiuterinių įsilaužėlių gaujos.

Jų atstovai nieko nesiskiria nuo kitų lėktuvo laukiančių keleivių, sėdi ant kelių pasidėję nešiojamą kompiuterį, kažką naršo internete. Iš tiesų jų savo kompiuterį būna pavertę tarpine grandimi, ir tiekdami nemokamą interneto prieigą renka prie jo prisijungiančių žmonių įvedamą informaciją.

„Pasaulyje gana paplitęs informacijos perėmimo būdas – tarpininko (Man in the middle – angl.) ataka.

Nusikaltėlio naudojama įranga apsimeta prisijungimo tašku ir perimą visą informaciją, kurią siunčia bei gauna nieko neįtarianti auka. Jau minėjau, kad ore cirkuliuoja begalė vertingos informacijos, tereikia mokėti ją perimti bei panaudoti“, - lrytas.lt sakė informacinių technologijų analitikas.

Informacija tampa preke

„Su verslu ar politika susijusi informacija, šiais laikais tapo labai paklausia preke. Prisijungimo prie elektroninio pašto sistemos duomenys, darbovietės serverių, kuriuose saugoma svarbi informacija – ypač saugotini.

O ką jau kalbėti apie prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžius.

Todėl naudojantis kompiuteriais reikia labai atidžiai žiūrėti kur ir prie kokio tinklo jungiamasi, nepamiršti, jog nuolatos egzistuoja potenciali grėsmė, jog šiuos, kritiškai svarbius duomenis, nesunkiai perims piktų kėslų turintys asmenys“, - lrytas.lt sakė vienoje didžiųjų Lietuvos įmonių dirbantis IT sistemų analitikas.

Anot pašnekovo, spaudoje nuolat pasirodantys straipsniai apie tai, kaip svetimas socialinių tinklų paskyras užgrobę sukčiai aukos draugams išsiunčia melagingus pagalbos prašymus ir išvilioja pinigus, akivaizdžiai parodo kaip nusikaltėliai gali pasinaudoti perimtais duomenimis.

Kita vertus, įsilaužimas į elektroninio pašto sistemą taip gali turėtų liūdnų pasekmių. Kontrolę perėmęs piktadarys jūsų vardu gali visiems kontaktų sąrašuose esantiems asmenims išsiuntinėti graudžius prašymus padėti, į nurodytą sąskaitą pervedant kelis šimtus litų ar eurų.

Dažniausiai tokiuose laiškuose pasakojama kelionės į kokią nors užsienio šalį metu nutikusią bėdą, kai vagys pagrobė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną, o už gyvenimą viešbutyje susikaupė skola, kurią būtina padengti.

„Šioje „rinkoje“ dažniausiai veikia kelios tarpusavyje susijusios grandys. Vieni specializuojasi grobti slaptažodžių ir prisijungimo kodus, kiti – rašo graudžius laiškus kvailindami naivius žmones. Gali būti ir trečioji grandis, tai tie, kurie koordinuoja šią nusikalstamą veiklą, veikdami kaip savotiški tarpininkai tarp šių dviejų grandžių, o tai jau organizuoto nusikalstamumo požymiai“, - sakė lrytas.lt pašnekovas.

Ekspertai perspėja apie grėsmes

IT saugumo srityje dirbančios bendrovės „Critical Security“ vadovas Miraslavas Lučinskis, paprašytas pakomentuoti eksperimento metu aptiktas saugumo spragas, nesistebėjo. Pasak jo, sąlyginis bevielių tinklų saugumas jau seniai žinomas specialistams.

„Bevielis tinklas – teoriškai nėra saugus, jo galima klausytis, periminėti paketus. Slaptažodžiai neretai perduodami nešifruoti, todėl viena grėsmių, kad jie gali tapti žinomi kitiems asmenims.

Jeigu prie tinklapio jungiamasi šifruotu ryšiu, rizika taip pat egzistuoja. Naudojamos tokios atakos, kurių metu „pakišamas“ netikras saugumo sertifikatas, jeigu vartotojas neatkreipia dėmesio į naršyklės perspėjimus – jo duomenis gali perimti tretieji asmenys“, - sakė bendrovės „Critical Security“ direktorius M. Lučinskis.

Pasak IT saugumo eksperto, jam žinomi atvejai, kai bevielio prisijungimo prie interneto taškai kuriami su vieninteliu tikslu – parimti per juos cirkuliuojančią informaciją.

„Lietuvoje tokių, vienareikšmiai įrodytų atvejų nėra užfiksuota, tačiau mūsų įmonė dirba Centrinėje ir Vakarų Europoje, ten tokių reiškinių dažnai pasitaiko.

Būna atvejų, kai vykstant konferencijai specifinį užsakymą turintis įsilaužėlis „paleidžia“ prisijungimo tašką, jį pavadina, pavyzdžiui, „free internet“.

Žmonės prisijungia prie šio tinklo, tikrina paštą, jungiasi prie savo sistemų. Perėmus prisijungimo duomenis, konkurentams gali atitekti labai vertinga informacija“, - sakė M. Lučinskis.

Apie grėsmes, slypinčias prie interneto jungiantis bevieliu ryšiu lrytas.lt skaitytojus perspėjo ir Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos Saugumo incidentų tyrimo skyriaus (CERT) vedėjas Jonas Juknius.

„Viena didžiausių grėsmių naudojant belaides technologijas – jų perduodami signalai sklinda eteriu ir todėl yra didesnė tikimybė juos perimti tretiesiems asmenims. Tai galioja neapsaugotoms ir prastai šifruotoms prieigoms, kurios naudoja nepatikimus duomenų šifravimo mechanizmus.

Signalams sklindant eteryje, specialių programų pagalba galima nuskaityti perduodamų duomenų srauto turinį, jame rasti vartotojo perduodamus asmeninius duomenis. Pasitaiko atvejų, kai piktavaliai sukuria tokių prieigos taškų su iš anksto parengta jais perduodamų duomenų kaupimo įranga“, - sakė CERT vadovas J. Juknius.

Komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: „Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

Parašytas: 20 Vas 2013 18:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Личные данные пользователей интернет без труда доступны для спецслужб

http://www.kavkazcenter.info/russ/conte ... 6341.shtml

Время публикации: 2013-02-20 в 15:59

Личные данные, загруженные британскими пользователями компьютеров на Cloud сервисы (облачные сервисы), такие как iCloud от Apple и Google Drive, могут быть подвержены шпионажу американской разведкой, без необходимости обращаться для этого за ордером, сообщает Telegraph http://soc.li/Yo2QrjB.

Все документы и фотографии, хранящиеся на компьютерных системах, базирующихся в США имеют вероятность доступа к ним, не говоря уже о вновь утвержденном законодательстве.

(Естественно, что точно таким же способом личные данные в режиме онлайн доступны и для других спецслужб в своих странах, например в России — КЦ).

Облачные Cloud сервисы являются дешевым и якобы безопасным способом для пользователей компьютеров при хранении информации. Вместо того, чтобы сохранять ее на своих компьютерах, они загружают ее через интернет, где она сохраняется на центральных серверах.

В дополнение к частным пользователям, было подсчитано, что 35 процентов британских торговых компаний хранит информацию в системах Cloud.

Закон о внешней разведке и наблюдении позволяет правительственным учреждениям США получить доступ к любой электронной информации, даже если ее владельцы не являются гражданами Америки, но хранят эту информацию на сервисах американских компаний.

Предложенный администрацией президента Джорджа Буша в 2008 году закон, был возобновлен в рассмотрении в декабре. Но только сейчас кампании и юридические эксперты просыпаются, по мере вторжения в их конфиденциальную информацию.

Такие органы, как Агентство национальной безопасности, ФБР и ЦРУ могут получить доступ к любой информации, которая потенциально может касаться внешней политики США по чисто политическим причинам — без необходимости каких-либо доказательств в том, что национальная безопасность находится под угрозой — это значит, что религиозные группы, организации, кампании и журналисты могут быть объектом шпионажа.

Информация может быть перехвачена и навалом, так как она попадает в США через кабель пересекающий Атлантический океан.

Пресс-секретарь Google сказал:

«Вполне возможно, правительство США (и европейские правительства) имеют доступ к определенным типам данных с помощью своих правоохранительных органов. Мы считаем, что такой доступ к данным, заслуживает серьезного обсуждения и большей прозрачности «.

Отдел мониторинга
Кавказ-Центр

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: „Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

Parašytas: 05 Lap 2013 23:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

R. Bogdanas. Šnipams ausų nebereikia

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=63199170

Ramūnas Bogdanas,
www.DELFI.lt
2013 m. lapkričio 4 d. 15:03

Anksčiau buvo pavojinga – norint išgirsti priešo pokalbį, reikdavo patekti šalia vykstančio susitikimo. Šliaužiantis į priešo stovyklavietę indėnas, ausimi prigludęs prie kamino angos nindzė, slaptas pasiklausymo kambarys ir padavėju apsimetęs superagentas liko romanuose ir filmuose. Dabar seklys gali sėdėti prie monitoriaus už tūkstančio kilometrų su „Starbuck‘s“ puodeliu ar prancūzišku raguoliu, ir slaptos užmačios pačios atplauks pas jį per skaitmenines technologijas.

Ir gentys, ir imperijos, ir respublikos visais laikais šnipinėjo, kad žinotų kitų planus ir taip geriau apsisaugotų. Tobulėjo technologijos, o su jomis keitėsi ir šnipinėjimo metodai. 20 a. antroje pusėje žmonija sukūrė virtualų pasaulį, kuris yra margesnis už genį. Tai nauja civilizacijos pakopa, į kurią natūraliai persikelia ir tokie seni užsiėmimai kaip žaidimai, pažintys, prekyba. Šnipinėjimas – ne išimtis.

Ir staiga daugybė žmonų stveriasi už galvos, išgirdę buvusio JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) eilinio administratoriaus Edwardo Sowdeno nutekintą informaciją, kad skaitmenines technologijas naudoja slaptosios tarnybos. Tie besipiktinantys turbūt sprogtų iš pasipiktinimo sužinoję, kad jų mėgstama viščiuko filė priklausė 40 dienų amžiaus paukščiukui, kurį pribaigė su elektra, nesudarę galimybių nors kartelį gyvenime pamatyti dangų.

Tokie piliečiai, besivadinantys žmogaus teisių gynėjais, sudaro E. Snowdeno chorą, jiems turi atidirbti politikai, vaizduodami esą didžiai nustebinti seniai jiems žinomo dalyko, kad visi seka visus. Sekimo mastais ypač pasižymi Kinijos Liaudies respublika, kur tuo užsiima specialūs armijos daliniai, sudaryti iš kompiuterių specialistų. Dėl jų veiklos JAV patiria didelius ekonominius nuostolius, kai išvagiamos naujausios technologijos.

Nuotykiai Honkonge ir Maskvoje

E. Snowdenas pradėjo savo žygį, pavasarį nutekindamas dalį slaptų dokumentų „The Washington Post“ ir britų „The Guardian“. Kas žino, kas dėjosi karščiuojančioje E. Snowdeno galvoje, kai jis Havajuose susikrovė keturis slaptų duomenų pilnus nešiojamus kompiuterius ir išskrido į Honkongą, pasiteisinęs NSA, kad gydosi epilepsiją. Savo pasirinkimą jis aiškino tuo, kad Honkonge esą stiprios laisvo žodžio tradicijos, nežiūrint to, kad Honkongas priklauso Kinijai.
Arba jis visai kvailas ir nežinojo, kad politinio prieglobsčio klausimus sprendžia Pekinas, arba jis norėjo atsiduoti kinams į rankas. Bet kuriuo atveju, jis susimovė. Iš viešbučio jį perkėlė į „saugią vietą“. Reikia manyti, kad kompiuterius irgi padėjo „saugiai“. Dabar E.Snowdenas dievagojasi, kad jokių slaptų duomenų kinams neperdavęs. Spaudžiami kinai nematė reikalo pyktis su JAV dėl jo personos, todėl jam pasiūlė trejus metus kalėjimo, kol nuspręs, ar atiduoti jį JAV. Perspektyva nedžiugino.

Tarpininkaujant liberaliam vietos politikui Albertui Ho, kelias dienas pavyko pratempti. Amerikiečiai tuo tarpu įspėjo visas aviakompanijas nepriimti E. Snowdeno, jei nenori susipykti su JAV. Vienintelis „Aeroflot“ išrašė bilietą. Be abejo, gavęs leidimą iš Maskvos. A. Ho nulydėjo E. Snowdeną iki trapo, ir Kinija atsikratė jai nereikalingos nesantaikos objekto. Būtų keista, jei vertingoji to objekto dalis, esanti kompiuteriuose, irgi išvyko, nepalikdama kopijos smalsiems kinams.

Rusai pasirodė labai kieti pagal savo supratimą, bet sublizgėję špygos parodymu amerikiečiams, toliau nebežinojo, ką daryti, birželio pabaigoje įsitaisę bėglį Šeremetjevo oro uoste. Buvo proga irgi juo atsikratyti, bet ja nepasinaudojo, nes E. Snowdenas su savo kompiuteriais per trumpai būtų viešėjęs Rusijoje. Mat jis turėjo bilietą tą pačią dieną išskristi į Karakasą, kur jį žadėjo priglobti Hugo Čaveso įpėdinis. Bėglys nepagalvojo, kad amerikiečiai, būdami didžiausi Venesuelos naftos pirkėjai, būtų išsipirkę bėglį iš prezidento Nicolas Maduro, kuriam jau trūksta pinigų net tualetiniam popieriui importuoti.

Iškart po E. Snowdeno nutūpimo Rusijoje JAV pakeitė toną ir suabejojo, ar verta susitikti Barackui Obamai su Vladimiru Putinu Maskvoje prieš pat G-20 susitikimą Peterburge. V. Putinui tas apsilankymas būtų buvęs labai naudingas vidaus politikos aspektu. O po E. Snowdeno istorijos B. Obama Maskvoje atrodytų kaip vasalas ant kelių pas šeimininką. Nežiūrint savo kalbų apie santykių su Rusija „perkrovimą“, B. Obama to negalėjo sau leisti, nes jį namie būtų užlesę, kas netingi.

Sekimo programos

E. Snowdeno išviešinta PRISM programa nėra kažkas ypatingo ir naujo.

Telefonų pasiklausymui bendra britų ir amerikiečių programa BR-USA buvo sukurta 1943 m., o po karo 1947 pasirašius sutartį UK-USA prie jos prisijungė Turkija, VFR, Norvegija ir kitos šalys.

Pasirodžius naujoms technologijoms, atsirado nauja tarptautinė sekimo sistema ECHELON, kuri gali sekti visus ryšius, einančius per palydovus, net iki balso atpažinimo. Jos taikinys – tarptautiniai nusikaltėliai. JAV šios programos koordinatorius yra NSA (National Security Agency).

Programa PRISM, kurią išviešino E. Snowdenas, veikia nuo 2007 m. Ji reiškia santrumpą „Planning Tool for Resource Integration, Synchronization and Management“ (Planavimo įrankis šaltinio integravimui, sinchronizavimui ir valdymui).

Pagrindiniai jos partneriai yra „Yahoo“,„Google“, „Microsoft“. Be jų, tai ir „Apple“, ir „YouTube“, ir „Skype“.

„Twitter“ bendradarbiauti atsisakė, o „Facebook“ sutiko.

Programa taikoma tik ne JAV piliečiams ir tik ne JAV teritorijoje. Ji nereiškia, kad be atrankos naršoma serveriuose. Tik gavusi JAV Generalinio prokuroro slaptą nurodymą, kompanija perduoda duomenis FTB (FBI), o ši – NSA.

Pagrindinis JAV nacionalinio saugumo teisininkas Robertas Littas sako, kad E. Snowdenas, atskleisdamas programas, padarė „ilgalaikę ir galbūt neatitaisomą“ žalą JAV nacionaliniam saugumui.

1979 m. JAV Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad telefoniniai pokalbiai nėra saugomi Ketvirtosios pataisos, kuri draudžia besaikį tyrimą.

Telefono vartotojas savo valia perduoda savo numerį paslaugos tiekėjui visada, kai jungiasi prie tinklo, todėl negalima to vadinti privačia informacija.

Tuo remdamasis, JAV teismas slaptu nurodymu buvo leidęs NSA rinkti medžiagą apie JAV mobilaus ryšio operatoriaus „Verizon“ abonentų pokalbius. Tačiau tai nelietė pokalbių turinio, o tik skambučių fiksavimą ir pokalbių trukmę.

JAV iš viso yra 16 žvalgybos agentūrų su 107 000 darbuotojų.

Prieš terorizmą dirba ketvirtis jų, ir tam panaudojama 30 proc. biudžeto, kuris nuo 2001 yra padvigubėjęs.

CŽV (CIA) su 21 500 darbuotojų yra ryškus lyderis, ir NSA atsilieka dvigubai.

Po 2001 teroro akto NSA biudžetas padvigubėjo, o darbuotojų padaugėjo trečdaliu iki 33 000.

Tačiau verta paminėti, jog JAV Gynybos departamentas finansuojamas 10 kartų daugiau nei visos JAV žvalgybos agentūros kartu sudėjus.

Dalis žvalgybos biudžeto yra nedetalizuojama, bet E. Snowdenas maloniai pateikė, kam kiek išleidžiama.

Prieš skelbdama šią medžiagą, „The Washington Post“ konsultavosi su valdžios atstovais, ir dalies informacijos neatskleidė dėl galimos žalos valstybei.

Iš paskelbtų dokumentų matosi, jog baltomis dėmėmis yra Šiaurės Korėjos ketinimai, Pakistano branduolinių komponentų pervežimo saugumas, Rusijos valdžios reakcija į galimus neramumus Maskvoje.

B. Obamos administracija gina valstybės teisę į sekimą, o Atstovų rūmai vasarą po E. Snowdeno pabėgimo atmetė nutarimą, kuris būtų susiaurinęs NSA galimybes rinkti informaciją iš telefoninių pokalbių.

Staigiai išaugus etatų skaičiui, JAV žvalgyba nerimavo dėl darbuotojų patikimumo ir galvojo apie galimą informacijos nutekėjimą per dirbančius pagal sutartis. Su NSA dirbančių privačių kompanijų per dešimtmetį padidėjo nuo 150 iki 500.

2009 m. Jungtiniuose Arabų Emyratuose aptikta, jog apie 100 000 išmaniųjų „BlackBerry“ telefonų turėjo atsinaujinimus, skirtus šnipinėjimui.

Tai atsitiktinai nustatė vienas programuotojas Katare, bandęs ištirti, kodėl šių aparatų baterijos taip trumpai veikia.

Programėlės su virusu ėjo iš www.SS8.com, kuri priklauso JAV kompanijai, tiekiančiai elektroninio šnipinėjimo programas žvalgybai ir teisėsaugai.

Tiesos nešėjas – FSB globotinis

Vienoje iš bendradarbiaujančių kompanijų dirbo būsimas sistemos administratorius pagal sutartį E. Snowdenas.

Jis mokėsi koledže, jį metė, po kurio laiko vėl grįžo, paskui vėl metė, vienur kitur palankė kursus, registravosi mokytis internetu keliuose universitetuose. Neturėdamas jokio baigimo sertifikato nei diplomo, atsakingų pareigų jis negavo, tačiau prieigą prie slaptos informacijos turėjo. Matyt, dėl to pradėjo jaustis esąs labai svarbus ir iš to kilo noras, kad apie jo svarbą sužinotų visas pasaulis.

„The Guardian“ žurnalistui jis išdidžiai prisistatė slapyvardžiu Verax (lot. teisingas). Kaip koks komiksų herojus. Nors iki 29 metų amžiaus spėjo padirbėti ir CŽV, ir NSA, jis su juokingu rimtumu pareiškė: „Nenoriu dirbti pasaulyje, kur viskas, ką darau ir sakau, yra įrašinėjama“.

Šiaip tokiems žmonėms geriau užsiimti žemės ūkiu ar šimtais kitų specialybių, kurios toli nuo virtualaus sekamo pasaulio. Žurnalistas rašo, jog E. Snowdenui vaidenosi, kad jis yra nuolat stebimas, todėl prieš įvesdamas slaptažodį, užsidengdavo galvą ir nešiojamą kompiuterį raudonu gaubtu. Toks keistas žmogelis staiga nusprendė, kad jis geriau už profesionalus ir juos prižiūrinčius išrinktus politikus žino, kaip turi būti užtikrinamas piliečių saugumas.

Kovotojas prieš sekimą dabar savo valia kiaurą parą yra Rusijos saugumiečių prižiūrimas ir nebeturi nė sekundės privatumo. Rusų spauda praneša, jog jis bendradarbiauja su Rusijos kontražvalgyba.

Bėglys šypsosi į kamerą šalyje, kur tik ką vyko iš piršto išlaužtas opozicijos lyderio Andrejaus Navalno teismas, per kurį buvo pateikiamos Kirovo srities gubernatoriaus telefoninių pokalbių su prezidento administracijos vadovu išklotinės. Ir teismas net nesivargino pasidomėti, kokiu pagrindu daryti įrašai, ar tai teisėta.

Įgelti ir skaidyti

Kaip tikri frajeriai dėl įspūdžio užsikrovę E. Snowdeną ant galvos, rusai jau pasigadino santykius su JAV. Dabar bėglys turi atidirbinėti, kad išeitų į pliusą.

Kaip tik vyksta sudėtingos derybos tarp Europos Sąjungos ir JAV dėl laisvos prekybos sutarties.

Šį rudenį ES pasiekė politinį susitarimą su Kanada dėl tokios sutarties. Laisvos prekybos zona tarp Šiaurės Amerikos ir Europos taptų pasaulinės ekonomikos dominante, ir Rusijai tai tikrai nepatinka. Jos pačios planai apie atsveriančią Eurazijos sąjungą panašesni į svajones, prasilenkiančias su tikrove.

Rusai aiškiai nerado nieko nusikalstamo apie JAV spec. tarnybas E. Snowdeno išvogtuose failuose, nes jau seniai blogi JAV šnipų darbeliai būtų padžiauti internete visam pasauliui pasigrožėti. Tad bando išspausti, ką tik gali, derindami su E. Snowdeno prekės ženklu platinamą medžiagą prie politinių įvykių.

Kadangi V. Putino politikos šūkis yra bent jau pašiukšlinti, jei negali sustabdyti (ką matome prieš Vilniaus susitikimą dėl Rytų partnerystės), E. Snowdenas išmetė pluoštą informacijos, kaip JAV seka savo sąjungininkus Europoje, kad įžiebtų nesantaiką ir nepasitikėjimą. Ta informacija apie sekimus Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje pasirodė lyg tyčia prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

Europos politikai reaguoja audringai, bet tai skirta jų rinkėjams.

Kaip atsakas dabar pasirodė kontrinformacija apie didelio masto elektroninį šnipinėjimą Suomijoje, dėl kurio įtariamos Rusija ir Kinija.

Dabar kyla klausimas, koks bus tolesnis žingsnis: kinai ir rusai su E. Snowdeno pristatyta pagalba galbūt gali įsilaužti į asmeninius įrašus apie atskirus asmenis.

Šį mėnesį nenustebintų konfidencialios naujienos apie Rytų partnerystės aukščiausio susitikimo Vilniuje svarbiausius dalyvius.

Kaip sako buvęs KGB generolas Olegas Kaluginas, kuris kadaise pirmas iš vidaus išdrįso nuvainikuoti šią organizaciją, visi aukšti ir atsakingi asmenys žino, kad sekimas egzistuoja ir ši naujiena jų negali nustebinti.

Kilus triukšmui dėl sekimo programų, B. Obama pareiškė, jog negalima turėti 100 proc. saugumo, o drauge 100 proc. privatumo ir 0 proc. nepatogumų. JAV pakankamai galingos, kad statytų užtvaras nepageidaujamiems įvykiams, kol jie iš virtualios erdvės nevirto realia grėsme. Kita vertus, padidintas publikos dėmesys skatina politikus prilaikyti specialiąsias tarnybas, nes jos turi profesinę ydą užsižaidusios pamiršti ribas.

www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: „Didieji broliai“ – valstybiniai ir privatūs

Parašytas: 16 Sau 2014 01:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Skype perdavė kodus Rusijos FSB, kad ši galėtų klausytis pokalbių

Осторожно! Skype

http://www.kavkazcenter.com/russ/conten ... 2809.shtml

Время публикации:
15 января 2014 г., 22:08

Skype будет стучать на инакомыслящих в банду ФСБ.

По сообщениям чекистских СМИ, сервис интернет-телефонии Skype будет передавать информацию о разговорах, переписке и обмене данными пользователей России в палаческо-карательную банду «ФСБ России».

«Microsoft подтверждает свою приверженность работать в полном соответствии с русским законодательством, как это делается во всех странах, где компания ведет свой бизнес. При принятии любого закона мы будем действовать в соответствии с его требованиями», — отмечается в сообщении пресс-службы.

Стучать в ФСБ на пользователей за пределами России, когда они разговаривают с пользователями внутри России, Skype, возможно, не будет. Иначе он подпадет под сейчас очень плохо работающие, но тем не менее существующие законы по борьбе с иностранным шпионажем.

Но Microsoft безусловно будет стучать местной тайной полиции на пользователей Skype в каждой конкретной стране.

Напомним, что корпорация Microsoft еще в июне 2011 года, буквально через две недели после покупки компании Skype, заявила, что «не исключает возможности передачи российским спецслужбам шифровальных алгоритмов сервиса интернет-телефонии».

«Я бы хотел это сделать», – заявил тогда президент «Microsoft Россия» Николай Прянишников.

«Надо пройти еще несколько этапов интеграции Skype, сказал он, и отметил, что общий подход Microsoft в России – «сотрудничество и партнерство с государством».

В частности, Microsoft уже давно открыла российским спецслужбам исходные коды своих программных продуктов. «Мы хотим развивать нашу совместную с ФСБ лабораторию», – отметил он.

Между тем по данным экспертов, банда ФСБ уже несколько лет как свободно слушает Skype и может определять местоположение абонента. Об этом журналистам еще минувшим летом сообщил http://resurs.md/techno/2545-skype-proslushka директор компании Group-IB, занимающейся предотвращением киберпреступлений тайной полиции.

Сотрудникам его компании строго запрещается обсуждать рабочие темы при использовании этой программы.

Как пояснил руководитель другой подобной компании, в 2011 году, после того, как Microsoft выкупила Skype, сразу же внесла в программу технологию прослушивания, благодаря которой пользователи переключаются в особый режим.

Суть его состоит в том, что ключи шифрования, которые ранее генерировались лишь на компьютере или телефоне, генерируются на сервере. Microsoft уже давно предоставляет право использования этой технологии банде ФСБ.

Также стало известно, что русская банда ФСБ уже несколько лет, как получает доступ к прослушиванию переговоров и отслеживанию переписки «по запросу в Microsoft».

Отдел мониторинга
Кавказ-Центр

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: