Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Propaganda ir kontrpropaganda. Masių nuomonės apdorojimas. Spec. tarnybų veikla Internete

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Naujosios Rusijos naujoji ideologija

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Naujosios Rusijos naujoji ideologija

Parašytas: 22 Sau 2016 04:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Naujosios Rusijos naujoji ideologija

http://www.delfi.lt/archive/naujosios-r ... id=8207206

Alvydas Butkus, VDU Letonikos centro vadovas,
www.DELFI.lt
2005 m. gruodžio 9 d. 10:45

„Viena iš užsienio politikos gudrybių yra primesti diplomatiniam varžovui savo ideologines nuostatas. Jas pateikti reikia taip, kad varžovas to net nepastebėtų ir nejučiom imtų žaisti pagal jam primestas taisykles.“

Tai ištrauka iš V. Olžičiaus „instrukcijos“, kaip Rusija turėtų orientuoti Baltijos valstybes, kalbėdama apie SSRS įvykdytą tų šalių aneksiją ir 50 metų trukusią okupaciją.

Ideologinėje Baltijos šalių ir Rusijos dvikovoje rusų politikai iš tikrųjų vis dažniau griebiasi naujų, iki šiol mažai naudotų postulatų bei argumentų, nukreipiančių į šalį tiek patį Baltijos šalių okupacijos, tiek žalos už ją atlyginimo klausimą.

Tuos argumentus ypač mėgsta kartoti Rusijos Federacijos ambasadorius Latvijoje Viktoras Kaliužnas (Viktor Kaliužnyj).

Vienaip ar kitaip suformuluotus panašius argumentus pažeria ir kiti Rusijos politikai bei žiniasklaida.

Kas tai per argumentai?

Rusija – tai ne SSRS

Sakoma, kad 1940 m. Rusijos nebuvę, o daug dabartinių rusų tada dar buvo negimę, todėl jie nesuprantą, dėl ko „pribaltai“ jiems kelia istorines pretenzijas.

Juk esą dabartiniams lietuviams ar latviams irgi keistai atrodo priekaištai dėl jų valstybių teritorijoje vykdyto holokausto – jie yra niekuo dėti.

Rusija yra visai kita šalis nei buvusi SSRS. Rusijos santvarka esanti iš esmės kitokia nei SSRS, prioritetai irgi kitokie, ir tapatinti Rusiją su SSRS būtų tas pat, kas tapatinti III Reichą ar Austrijos-Vengrijos imperiją su dabartine Vokietija ar Austrija ir Vengrija.

Todėl už bolševikų nusikaltimus nei rusų tauta, nei dabartinė Rusijos vadovybė neatsako ir atsiprašinėti „pribaltų“ ar tuo labiau atlyginti jiems kokią nors žalą neketina.

Rusija yra SSRS teisių perėmėja?

Taip, bet tai esąs grynai juridinis aspektas, ne daugiau. Daugelis šalių irgi yra ankstesnių savo valstybinių darinių teisių perėmėjos, tačiau tiesioginės atsakomybės už jų padarytus nusikaltimus neprisiima.

Šalį valdė nerusai

Bolševikinės Rusijos, o nuo 1922 m. – SSRS valdžioje buvę nerusai. Iš 44 Revoliucinio karo sovieto narių 38 buvo žydai, 4 latviai ir tik vienas rusas.

ČK (Ypatingosios komisijos – NKVD ir KGB pirmtakės) vadovas buvo Lietuvoje revoliucinę karjerą pradėjęs lenkas F. Dzeržinskis; J. Džiugašvilis (Stalinas) ir L. Berija buvo gruzinai, N. Chruščiovas į centrinę valdžią atėjo iš Ukrainos, o L. Brežnevas net iš jos kilęs ir į Maskvą atsikvietęs visą būrį savo tėvynainių.

Tad priekaištauti esą reikia ne rusams, o minėtų veikėjų tautoms: žydams, lenkams, gruzinams, ukrainiečiams ir kt.

Klausydamas tokios „išminties“, nejučiomis pagalvoji, kad kaltę dėl II pasaulinio karo nusikaltimų Maskva netrukus ims versti Austrijai, A. Šiklgruberio (Hitlerio) gimtinei – vokiečiai, anot tokios logikos, buvo niekuo dėti.

Latviams dar papriekaištaujama dėl jų raudonųjų šaulių vaidmens, įtvirtinant sovietų valdžią Rusijoje 1918-1920 m.

Esą bolševikai tikrai būtų pralaimėję, jei latvių raudonieji šauliai nebūtų davę pradžią Raudonajai armijai ir nebūtų taip uoliai slopinę antibolševikinius maištus bei saugoję Leniną.

Be abejo, nutylima, kad raudonieji latvių šauliai niekada neatstovavo ką tik susikūrusiai Latvijos Respublikai ir nebuvo jos siųsti.

Kas kaltas dėl Baltijos šalių okupacijos

Šitokia dviprasmybė (kas bloga – kitataučių vadovų kaltė, kas gera – rusų nuopelnas) verčia svarstyti: už kokius SSRS darbus tada Rusija atsako, o už kokius – ne.

Jei atsižegnojama nuo šalies, kurioje valdžią buvo uzurpavę kitataučiai, tai logiška būtų atsižegnoti ir nuo laimėjimų, pasiektų tiems kitataučiams vadovaujant.

Alvydas Butkus:

Jei jau ieškosim kaltų dėl 1940 m. įvykių, sako Rusijos ideologai, tai juose dalyvavo ne rusų, o sovietų (Raudonoji) armija, kurioje tarnavo ir ukrainiečių, ir baltarusių, ir gruzinų, ir uzbekų su kazachais, tad atsakomybę reikėtų dalyti visiems, o pretenzijas reikšti ir dabartinėms nepriklausomoms šalims, buvusioms SSRS sudėtyje, ne vien rusams ir Rusijai.

Iš pirmojo Rusijos asmens Europa neseniai vėl išgirdo sovietinę vadovėlinę tiesą, jog sudaryti SSRS sutartį su hitlerine Vokietija buvę būtina, nes prieš tai Stalinui nepavykę sudaryti koalicijos su Vokietijos priešais Vakarų Europoje.

Ta proga Rusijos Dūmoje pasigirdo minčių, esą, jeigu „pribaltai“ taip atkakliai teigia, jog jų šalių aneksija buvo Molotovo-Ribentropo nusikalstamo pakto padarinys, tai kodėl jie nutyli Vilniaus miesto ir dalies jo krašto atidavimą Lietuvai 1939 m. spalį, kaip irgi to pakto padarinį, bei Klaipėdos grąžinimą Lietuvai 1945 m. sausį?

Stalininės represijos? Rusų tauta nuo jų nukentėjusi dar daugiau nei Baltijos šalys. Kas visa tai atlygins patiems rusams?

Dėl kariuomenės įvedimo į svetimą teritoriją esą nešventi ir patys „pribaltai“ – į Iraką jie įvedę savo dalinius irgi be jokio tarptautinio mandato. Ar, pavyzdžiui, Latvija ketinanti dėl to atsiprašyti Irako tautos? – retoriškai klausia Rusijos ambasadorius.

„Nusikaltimai ne mūsų, bet pergalė – mūsų“

Suvertus kitataučiams SSRS vadovams kaltę dėl sovietmečiu padarytų piktadarybių ir klaidų, Rusijos ideologams darosi sunku paaiškinti, kam tenka laurai už SSRS pergalę II pasauliniam kare: ar tiems patiems blogiukams vadams gruzinams ir žydams, ar kam kitam.

Paprastai akcentuojami generolų G. Žukovo, I. Konevo, K. Rokosovskio ir kitų karo vadų bei paprastų kareivių nuopelnai. Esą sumanūs generolai kūrę planus, o Stalinas jiems netrukdęs.

Dar daugiau – vos tik generalisimas imdavęs kištis ir koreguoti planus, situacija fronte blogėdavusi. Sėkmę, girdi, lėmė rusų (jau dabar rusų!) kareivių dvasia, pasiaukojimas, ryžtas ir t.t.

Šitokia dviprasmybė (kas bloga – kitataučių vadovų kaltė, kas gera – rusų nuopelnas) verčia svarstyti: už kokius SSRS darbus tada Rusija atsako, o už kokius – ne.

Jei atsižegnojama nuo šalies, kurioje valdžią buvo uzurpavę kitataučiai, tai logiška būtų atsižegnoti ir nuo laimėjimų, pasiektų tiems kitataučiams vadovaujant. Jei to padaryti negalima, reikia atsisakyti selektyvaus požiūrio ir prisiimti atsakomybę tiek už laimėjimus, tiek už klaidas, nes ir viena, ir kita darė tie patys žmonės, liepiami tų pačių vadovų.

Nuo ideologijos prie demagogijos

Įdomiausia atrodo pokario sovietmečio interpretacija, nors ir suprimityvinta iki absurdo.

Nuo 1940-1945 m. šis laikotarpis skyręsis tuo, jog Baltijos šalys buvo SSRS sudėtyje, vietinės tautos labai aktyviai kūrusios socializmą ir tikėjusios komunizmo ateitimi.

Visoms trims Baltijos sovietinėms respublikoms tada vadovavę komunistų partijos centro komitetai, jų vadovai buvę vietinių tautų atstovai, o rusai ten turėję tik antraeilius vaidmenis.

Visą tą laiką nebuvę jokio signalo, jog, pavyzdžiui, Latvija būtų norėjusi gauti nepriklausomybę (sic!).

Kai 1991 m. ji šį klausimą iškėlusi, tuometinis Rusijos prezidentas B. Jelcinas jį iškart ir patenkinęs (!).

Tada okupacijos ir atsiprašymo dėl jos klausimas nebuvęs keliamas, jis atsiradęs vėliau, – šitaip latvius jų istorijos prieš metus viename interviu mokė naujasis Rusijos ambasadorius.

Kas siūloma?

Pirmiausia rusai siūlo Baltijos šalims atriboti praeitį nuo dabarties ir žiūrėti į ateitį, kurti naują istoriją.

Praeitį reikią palikti istorikams, ne politikams. Negalima visą laiką klūpoti prie artimųjų kapo ir lieti ašaras – taip politikas virs tik kapinių prižiūrėtoju.

Visąlaik žvalgantis atgal, gali įskausti sprandas, o dar blogiau – galva, - sako rusų diplomatai.

Su tuo, be abejo, negalima nesutikti.

Tačiau su primesta ideologija ir vienpusiška bei nenuoseklia rusocentrine istorijos interpretacija – vargu.

www.DELFI.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: