Pranešimą parašė Robertas Balakauskas
2012 m. liepa 24 d., antradienis
http://robertas-balakauskas.blogspot.de ... inktu.html
GUDIJOS ĮGALIOTUJŲ RADOS IŠRINKTŲ DELEGATŲ PRAŠYMAS DĖL GARDINO GUBERNIJOS PRIJUNGIMO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
1. 1918 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje dalyvavo 6 Baltarusijos rados nariai: V. Lastauskis, I. Stankevičius, I. Luckevičius, D. Siemaška, J. Fakevičius ir Z. Talačka.
Posėdyje svarstytas jų pageidavimas inkorporuoti juos į Lietuvos Valstybės Tarybą „dirbti bendrai Lietuvos valstybės atstatymui“.
Posėdyje Gudijos atstovas V. Lastauskis kalbėjo:
„Gudų Rada, išrinkta sausio 25–27 d. 1918 m. konferencijos atstovų tų gudų žemių, kurios yra į vakarus nuo senojo fronto, remdamasi minėtos konferencijos sprendimais ir laikydama įdealu Lietuvių–Gudų federacinės valstybės sudarymą svarbiausiu gyvenamuoju momentu, rado reikalingu prisidėti prie konkretaus Valstybės Tarybos darbo, laikydama ją vienatine dabar sekama Lietuvos atstovybe.
Gudų Rada tiki, kad dvi tautos, sujungtos istorijos praeitimi ir ekonominėmis sąlygomis, padavusios viena kitai rankas, įstengs laimėti sau laisvą ir nepriklausomą gyvenimą, eidamos keliu demokratingo bendros valstybės statymo.“
Lietuvos Valstybės Taryba pritarė baltarusių deklaracijai inkorporuoti į savo sudėtį 6 Baltarusijos rados narius (išrinkti 1917 m. gruodžio 5–17 d.Minske vykusiame visų baltarusių kongrese): V. Lastauskį, I. Stankevičių, I. Luckevičių, D. Siemašką, J. Fakevičių, Z. Talačką, o vėliau, 1919 m. balandžio 4 d., dar ir Gardino atstovus – J. Korčinskį, K. Beleckį, o J. Voronka buvo paskirtas baltarusių reikalų ministru.
2. Beje, Gudų rados prašymui prisijungti prie Lietuvos 1918 m. gruodžio 1–2 d. pritarė Gardino gubernijos baltarusių suvažiavimas, kuris priėmė tokią rezoliuciją:
„Suvažiavimas pasisako už Gardino gubernijos prisijungimą prie Lietuvos.“
3. Tada gudų suvažiavimas patvirtino Gardino valdymo sistemą. Artėjant Raudonajai armijai prie Vilniaus, 1918 m. gruodžio 19 d. Baltarusių reikalų ministerija persikėlė iš Vilniaus į Gardiną ir iki 1919 m. balandžio 1 d., iki Lenkijos okupacijos, ji čia atstovavo Lietuvos Valstybės Tarybai.
1919 m. sausio 20 d. baltarusių reikalų ministras J. Voronka paskelbė atsišaukimą i kraštą:
„1. Buvusios Gardino gubernijos Gardino, Sokolsko, Bialystoko, Bielsko, Volkovysko, Belovežo pavietai, o taip pat buvusios Vilniaus gubernijos Lydos pavietas yra Lietuvos valstybės sudėtinės dalys ir nepaklūsta Lenkijos vyriausybės valdžiai.
2. Visi pirmame punkte išvardinti pavietai bendraisiais valdymo klausimais privalo paklusti tik Lietuvos Vyriausybės ministerijų žinyboms Kaune. Savo tautiniais klausimais tose vietose vyraujantys baltarusiai privalo susisiekti su Lietuvos Vyriausybe, tarpininkaujant Baltarusių reikalų ministerijai Gardine.
3. Niekas neturi teisės 1 punkte išvardintose vietovėse veikti svetimų Lenkijos, Ukrainos ar Rusijos vyriausybių vardu.
4. Kalti pažeidę šio rašto 3 punktą bus atiduoti teismui.“
Planuojama 1918 m. Lietuvos Respublika
Gardino ir kitų Baltarusijos rajonų žmonėms, įsijungusiems į Lietuvos valstybės sudėtį, buvo numatyta suteikti plačią kultūrinę autonomiją.
1. Aukščiausias baltarusių autonomijos valdymo organas – Baltarusių sekretoriatas turėjo būti sudarytas prie Lietuvos Valstybės Tarybos, o vykdomasis organas – minėtoji Baltarusių reikalų ministerija, turinti 6 skyrius, atitinkančius Lietuvos ministerijas ir vykdančius ministerijų funkcijas baltarusių žemėse (Pilietinis skyrius – vidaus reikalai, teisingumas; Finansų ir prekybos; Švietimo; Techninis – turėjo rūpintis keliais, ryšiais, statybomis;Žemdirbystės ir Karo).
2. Tačiau Baltarusių reikalų ministerijos, taip pat kitų valdymo įstaigų veiklą nutraukė 1919 m. balandžio mėnesį Lenkijos kariuomenės invazija į šį kraštą.
Daugelis baltarusių – bendros su lietuviais valstybės kūrėjų - buvo suimti, kiti pasitraukė i Kauną – laikinąją Lietuvos sostinę ir ten atkūrė Baltarusių reikalų ministeriją, kuri daugiausia rūpinosi Lietuvoje gyvenusių baltarusių kultūros ir visuomeniniais reikalais.
1920 m. lapkričio 11 d. tos ministerijos vadovai Kaune pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Sutartyje pasižadėta remti lietuvių kovą dėl Vilniaus ir jo krašto, užgrobto Lenkijos.
Beje, Baltarusių reikalų ministerija sveikino Lietuvos ir Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį, pagal kurią Lietuvai buvo pripažinta didžioji Rytų Lietuvos etnografinių žemių dalis, įskaitant Ašmenos, Lydos, Gardino miestus ir jų valsčius.
3. Nemažai baltarusių dalyvavo ir Lietuvos nepriklausomybės gynimo kovose su Sovietų Rusija, bermontininkais, Lenkija.
