Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Krajovcai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės pirmasis atkūrimas 1918-02-16; Lietuvos Karalystė 1918 m.; Lietuvos Respublika 1920-1940 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Krajovcai - Краёвцы

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Krajovcai - Краёвцы

Parašytas: 23 Rgs 2019 23:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27123
Miestas: Ignalina

Краёвцы (польск. Krajowcy, бел. Краёўцы, лит. Krajovcai) — политическое течение нач. XX в Северо-Западном крае России (совр. Литва и Беларусь). Его деятели (главным образом, коренное католическое и польскоязычное дворянство) совмещали в своей программе автономистские («краевые»), либеральные и наднациональные лозунги.

Идеология «краёвцев» получила название «краёвость» (или «краевая концепция», «краевая идея») и базировалась на идее нации граждан, согласно которой все коренные жители литовско-белорусского края (земель бывшего Великого Княжества Литовского), независимо от их этнически-культурной принадлежности, являются «гражданами края» и должны сообща работать на его развитие, процветание и политическую субъектность.

Сами идеологи «краёвости» говорили, что духовные источники их идей нужно искать в общем прошлом народов шести губерний Северо-Западного края во времена ВКЛ и Российской империи и в творчестве таких литераторов, как Адам Мицкевич, Владислав Сырокомля и Элиза Ожешко.

Центральной идеей краёвцев было создание автономного Края со столицей в городе Вильно (Вильнюс).

Подспудно краёвцы хотели, чтобы их «Край» назывался «Литвой», а его общество «литовцами» («литвинами»), но не всегда объявляли это, потому что слово «литовец» («литвин») в научной литературе и прессе всё больше относилось к балтоязычному населению Ковенской и части Виленской губерний.

Идеология «краёвости» была ответом на угрозу растворения исторической Литвы и её этносов в Российской империи.

Также это был ответ на программу литовского (балтоязычного) движения с их идеей автономии этнической балтоязычной литвы «с прилегающими территориями», которая была утверждена на Великом Вильнюсском сейме в 1905 году.

Кроме этого, «Краевцы» подвергали постоянной критике идеи Польской национально-демократической партии (так называемых «эндеков»), так как видели в националистической программе и деятельности этой партии в литовско-белорусских губерниях усилия, направленные исключительно в интересах польских губерний и поляков.

Первоначально признали идеи «краёвости» и присоединялись к краёвцам-демократам деятели белорусского национально-демократического движения (Иван Луцкевич, Антон Луцкевич, Вацлав Ивановский и Александр Власов), а только потом — литовское (балтоязычное) и еврейское движения.

Деятели белорусского же национально-демократического движения дольше других сохраняли приверженность «краёвости». «Краевая» идея в 1912—1915 гг. стала составной частью идеологии белорусского национально-демократического движения.

Упадок «краёвой» идеи настал в связи с разделом земель исторической Литвы по этническому признаку после распада Российской империи.

Подробней: https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1 ... 1%86%D1%8B

Шесть губерний Северо-Западного края Российской империи — карта, напечатанная в издательстве газеты «краевцев» «Kurjer Litewski» и названа «Карта шести губерний Литвы и Белой Руси», между 1905—1910 года.

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... _Hertz.jpg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Краёвцы

Parašytas: 25 Rgs 2019 16:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27123
Miestas: Ignalina

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... _Hertz.jpg

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Краёвцы

Parašytas: 25 Rgs 2019 17:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27123
Miestas: Ignalina

Krajovcai

Kalbant trumpai krajovcai buvo LDK bajorų palikuonys, siekę atkurti LDK su sienomis, buvusiomis iki LDK padalijimų 18 amžiuje. Krajovcų tarpe be to buvo kelios atskiros srovės su gana skirtingomis pažiūromis.

https://www.vle.lt/Straipsnis/krajovcai-48473

Autorius
Rimantas Miknys

Krajòvcai (lenk. kraj – kraštas), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų palikuoniai, 20 a. pirmoje pusėje istorinę Lietuvą laikę vientisu kraštu, kurio visuomenę telkia istorija ir bendra teritorija, ūkis bei kultūra.

Pasak krajovcų, istorinės Lietuvos subjektas – čia gyvenantys lenkai, lietuviai ir baltarusiai, sostinė – Vilnius.

Krajovcai priklausė įvairioms politinėms partijoms, rėmėsi skirtingomis pasaulėžiūromis bei ideologinėmis orientacijomis, kurios dėl politinės ir geopolitinės regiono raidos kito.

Išskiriamos dvi pagrindinės grupuotės: krajovcai konservatoriai (tradicionalistai) ir krajovcai demokratai.

Krajovcai konservatoriai Lietuvą ir Baltarusiją laikė vientisu kraštu su vienalyte, istorinės raidos nulemta visuomene, kultūra, ūkine ir politine sankloda. Nepripažino etnokultūrinės tautos sampratos. Rėmėsi nuostata, kad krašto gyventojai yra lietuvių kilmės, bet lenkų tautybės (gente lituanus, natione polonus).

Grupuotei būdingas paternalistinis požiūris į kaimo gyventojus lietuvius ir baltarusius. Kraštą vienijantys veiksniai esą bendra praeitis, jos sufomuota visuomenės hierarchija ir religija.

Laikėsi Jogailaičių unijos tradicijų – istorinė Lietuva ir ateityje turinti likti susieta unija su Lenkijos karalyste.

Krajovcai konservatoriai buvo kelių orientacijų.

Lojalistų (pagrindinės) orientacijos buvo Hipolitas ir Ignacas Korwinai-Milewskiai, Aleksandras Chomińskis, Edwardas Wojnyłłowiczius, Aleksandras Meysztowiczius ir kiti; nuo 1905 jie Vilniuje leido dienraštį Kurier Litewski, nuo 1911 – Kurjer Wileński.

Katalikų orientacijos buvo Vilniaus vyskupas Edwardas von Roppas, Stanisławas Łopacińskis ir kiti; jų įtakoje buvo 1906 ėjęs laikraštis Nowiny Wileńskie, 1905–06 veikusi Lietuvos ir Baltarusijos konstitucinė katalikų partija (Stronnictwo Konstytucyjno-Katolickie na Litwę i Bialoruś), o 1907 – Lietuvos ir Baltarusijos krašto partija (Stronnictwo Krajowe Litwy i Białej Ruśi). 1906–1914 Rusijos valstybės dūmose katalikų orientacijos krajovcai telkėsi į atskirą grupę, vadinosi Teritoriniu būreliu (I Dūma), Lietuvos ir Rusios lenkų atstovų-konstitucionalistų būreliu (II Dūma), Lenkijos-Baltarusijos-Lietuvos būreliu (III, IV Dūma).

Tradicionalistų orientacijos buvo Konstancija Skirmuntaitė ir Romanas Skirmuntas, Czeslawas Jankowskis, Mieczysławas Jałowieckis, Juozapas Montvila, Pawełas Koncza ir kiti.

Po I pasaulinio karo grupuotės šalininkai – Witoldas Abramowiczius, Helena Romer-Ochenkowska, Kazimierzas Okuliczius, Walerianas Meysztowiczius, Stanisławas Mackiewiczius (Cat), Janas Piłsudskis ir kiti – vienaip ar kitaip rėmė Józefo Piłsudskio politinius siekius atkurti Lenkijos ir Lietuvos uniją.

Jų pažiūras reiškė Vilniuje ėję laikraščiai Gazeta Krajowa (1921–22), nuo 1924 ir Kurier Wileński, dienraštis Słowo (1922–39).

Krajovcai demokratai skleidė priešišką nacionalizmui (tautiškumui) ideologiją, grindžiamą bendros pilietybės principu.

Rėmė krašte gyvenančių tautų etnokultūrinį apsisprendimą ir plėtrą, manė, kad jų nariai sudarys pilietinę visuomenę, kurioje nė viena tauta neturės viršenybės. Neigė šovinizmą, politinę ir kultūrinę hegemoniją. Manė, kad tokia visuomenė gins Vakarų kultūros vertybes nuo Rusijos (pirmiausia bolševikinės) kultūrinės ekspansijos.

1919–39 požiūris į krašto valstybingumą evoliucionavo nuo modernios Abiejų Tautų Respublikos sampratos iki laisvų, demokratinių ir lygių valstybių federacijos, konfederacijos arba sąjungos projektų.

Žymesni veikėjai: Mykolas Römeris, Tadeuszas Wróblewskis, Ludwikas Abramowiczius ir kiti.

Jie darė įtaką Vilniuje ėjusiems laikraščiams Gazeta Wileńska (1905–06), Przegląd Wileński (1911–15, 1921–38), Gazeta Codzienna (1939–40). Po I pasaulinio karo grupuotės veikla susilpnėjo.

Susikūrus Lietuvos Respublikai, joje krajovcų idėjas reiškė modernia etnopolitine ir etnokultūrine raida nepatenkinti senųjų lietuvių bajorų dvarininkų palikuoniai (Wacławas Bielskis, Janas Dowiattas, Silvestras Žukauskas, Oskaras Milašius ir kiti), nuo 1921 susitelkę į Senųjų lietuvių (Staro-Litwinów) klubą.

1939 Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą 1940 pradžioje krajovcų siekius mėgino įgyvendinti M. Römeris – jis subūrė Vilniaus krajovcų ir Lietuvos politinių veikėjų diskusijų klubą.

Po II pasaulinio karo emigravę abiejų grupuočių krajovcai (Zygmuntas Jundziłłas, Czesławas Miłoszas, Paryžiaus lenkų emigrantams atstovavęs Jerzy Giedroycas ir kiti) telkėsi apie leidinį Alma Mater Vilnensis.

Ilgą laiką, jau nuo 20 amžiaus 2 dešimtmečio, krajovcų pažiūros buvo laikomos socialiniu ir kultūriniu anachronizmu, 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Lenkijoje ir Lietuvoje kuriant pilietinę visuomenę, jomis vėl ėmė domėtis istorikai.

Rimantas Miknys

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

---"Rėmėsi nuostata, kad krašto gyventojai yra lietuvių kilmės, bet lenkų tautybės (gente lituanus, natione polonus)".----

Ne visai taip - šiuo atveju "natione" išvertus reiškia ne tautybę, o pilietybę, kur "polonus" pagal 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją yra Žečpospolita (Abiejų tautų Respublika).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: