| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Nepriklausomų Lietuvos geležinkelių suformavimas ir veikla http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=12&t=1419 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 07 Lie 2007 17:49 ] |
| Pranešimo tema: | Nepriklausomų Lietuvos geležinkelių suformavimas ir veikla |
http://www.ngr.lt/pg/history/lietgel18582001tarpkaru.php Nepriklausomų Lietuvos geležinkelių suformavimas ir veikla 1919 07 04 Lietuvos vyriausybė dėl geležinkelio tiltų perdavimo LR Susisiekimo ministerijai pasirašė sutartį su Vokietijos vyriausybės įgaliotiniu Lietuvoje Zimerle. Vokiečiai liepos 3 ir 4 d.perdavė Lietuvai pirmąjį geležinkelio ruožą nuo Kaišiadorių iki Radviliškio. Kitomis liepos mėnesio dienomis buvo perduoti keliai Žasliai-Kaunas, Vilkaviškis-Kaunas-Gaižiūnai, Radviliškis-Panevėžys. Sutartyje su Zimerle buvo nustatyta, kiek kiekvienam ruožui reikia riedmenų. Juos Lietuvai žadėta perduoti už nustatytą nuomos mokestį. Pagal sutartį vokiečiai liepos 6 d. perdavė 6 garvežius, 12III ir IV klasės keleivinių, 3 bagažo, 21 dengtąjį prekinį ir 36 atvirus vagonus. Iki rugpjūčio 1d. vokiečiai Lietuvai perdavė jau 28 garvežius (6 manevrinius), 33 keleivinius III ir IV klasės, 7 bagažo, 163 dengtus prekinius vagonus, 148 pusvagonius ir 35 platformas. Tuo metu Lietuvos geležinkeliai bendro tinklo nesudarė. Lietuvos ministras pirmininkas E.Galvanauskas pasiūlė Alytaus-Šeštokų ruožą prijungti prie pagrindinių Lietuvos geležinkelių, nutiesiant Šeštokų-Kazlų Rūdos jungiamąjį kelią. Atsižvelgdamas į sunkią Lietuvos ekonominę būklę, jis siūlė nuardyti neveikiantį Artilerijos-Alytaus ruožą. 1922 11 01 Lietuvos kariuomenės geležinkelio bataliono pirmoji kuopa pradėjo šį kelią tiesti ir iki 1923 12 20 sujungė Kazlų Rūdą su Marijampole. Kitais metais Lietuvos geležinkeliai buvo sujungti į bendrą tinklą. Lietuvos geležinkeliai buvo nualinti, dalis jų buvo nutiesta pagal karo meto supaprastintus reikalavimus. Jie buvo nesaugūs, todėl pirmaisiais pokario metais Lietuvos geležinkelininkai, pertvarkydami kelius, turėjo daug darbo. Buvo pradėti geležinkelių tobulinimo darbai. 1924 09 11 pradėta tiesti 56 km. ilgio Amalių-Telšių linija. 1926 metais ši inžinieriaus A.Murzos suprojektuota linija buvo baigta. 1930 metais pradėta tiesti Telšių-Kretingos atkarpa, kuri 1932 10 29 iškilmingai atidaryta. Geležinkelio kelias į uostamiestį sutrumpėjo 60 km. Siaurieji geležinkeliai pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo vertinami kaip pagalbinė, neturinti perspektyvų transporto priemonė, todėl kai kurios linijos (Ilaukės-Ežerėnų, Marijampolės-Vilkaviškio, Darbėnų-Šventosios ir kt.) buvo išardytos. Bet po kiek laiko pastebėta, kad siaurieji geležinkeliai mažam kraštui naudingesni nei platieji. Pradėta galvoti apie siaurojo geležinkelio tinklo plėtimą ir stiprinimą. 1935 metais 600 mm. Šiaulių-Biržų kelias per porą dienų perkaltas į 750 mm. pločio vėžę. 1937 metais baigta tiesti Panevėžio-Joniškėlio jungiamoji atkarpa. Tais pačiais metais Susisiekimo ministerijos inžinierių taryba parengė naują 750mm. vėžės pločio siaurųjų geležinkelių statybos projektą dešimtmečiui. Jame buvo numatyta daug kur tiesti naujų linijų, kai kur esamas linijas perkalti į 750mm. pločio vėžę. Šis planas buvo vykdomas, bet jo įgyvendinimą nutraukė tarybinė invazija ir prasidėjęs II pasaulinis karas. -------------------------------------------------------------------------------- Šaltinis: specialus leidinys “Lietuvos Geležinkeliai. Nepriklausomo darbo dešimtmetis” ir dienraščiai “Respublika” bei “Kauno diena”. Užrašė R.Šalčiūnas (2001) |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|