Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Tibetas, Kinija, Taivanis, Mongolija, Japonija, abi Korėjos,...- istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar jau pulti mokytis kinų kalbos?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar jau pulti mokytis kinų kalbos?

Parašytas: 20 Sau 2007 19:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Kinijos raketos numušė palydovą

2007 sausio mėn. 19 d., http://www.DELFI.lt

Kinijos kariuomenė numušė vieną savo senstančių palydovų ir pademonstravo naujos technologijos galimybes. Kaip tik šiuo metu auga George W. Busho administracijos susirūpinimas dėl Pekino karinės modernizacijos bei ketinimų skirsti į kosmosą, praneša latimes.com

Palydovas buvo numuštas sausio 11 d. JAV pareigūnai pateikė oficialų protestą, kurį palaikė Kanada ir Australija. Japonija pareikalavo pasiaiškinimo, o Britanija ir Pietų Korėja, kaip tikimasi, taip pat pateiks oficialius prieštaravimus.

„Jungtinės Valstijos mano, jog toks Kinijos ginklų vystymas ir bandymas neatitinka abiejų šalių civilinio kosminio bendradarbiavimo nuostatų“, - teigė Gordonas D. Johndroe, Nacionalinio saugumo tarybos atstova spaudai. – „Tiek mes, tiek kitos šalys išreiškė susirūpinimą Kinijos veiksmais“.

Kinijos užsienių reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad negali komentuoti antipalydovinių bandymų.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

DJ Kulkosvaidis, 2007 01 19 11:22

Be karinių palydovų visos didžiosios kariautojos (JAV, Rusija, Izraelis ir t.t.) taptų nieko vertos ir didelė dalis naujausių ginklų taptų beverčiais.

Vytenis, 2007 01 19 11:32

Bet tai koks malonus jausmas apima, kai žinai, kad amerikiečiai pradėjo panikuoti. Lietuvos jankofilai jau pradėjo kalenti dantimis iš baimės. Po kelių metų jų šūkį "RUSAI ATEINA" jaučiu pakeis šūkis "KINAI ATEINA".

******************************************************************************************

Ar jau pulti mokytis kinų kalbos?

2007 sausio mėn. 20 d., Česlovas Iškauskas, „Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“

Šiomis dienomis Vakarų spauda lyg susitarusi skelbia prognozes apie tai, koks bus pasaulis po 15 m. ir kokios jėgos dominuos artimiausioje ateityje.

Spaudoje teigiama, kad daugiausiai ekonominės ir karinės plėtros galimybių turi Kinija. Tokius svarstymus, matyt, sukėlė Vakarus šokiravęs pranešimas, kad Kinija sunaikino kosminį objektą, kuris skriejo beveik toje pačioje orbitoje kaip ir Amerikos žvalgybiniai palydovai.

Laikraštis „The Washington Post“ daro išvadą, kad toks Pekino žingsnis rodo, kokie pažeidžiami yra Amerikos kosminiai projektai, ypač slaptasis pernai Kongreso svarstytas planas tobulinti kosminį lazerinį ginklą.

Kaip tik tuo metu Londone paskelbtas Europos reformų centro pranešimas „Padalytas pasaulis: kovą už pirmenybę 2020 m.“. Tyrinėtojai teigia, kad per 15 m. pasaulis virs keturių polių planeta, nors dabar jame dominuoja Jungtinės Valstijos.

Šveicarų laikraštis „Le Temps“, apžvelgdamas šias prognozes, tvirtina, kad Amerikai teks derinti savo interesus su Kinija ir Rusija, su ES, Indija ir Japonija.

Kinija taps ne tik dominuojančia jėga Vidurio Rytuose, bet kartu su Indija diktuos madas ir kosminių technologijų, ypač karinių, srityje. Eksperimentas numušti seną palydovą parodė, kad su Kinija vis labiau reikia skaitytis.

Praėjusią savaitę Amerikos Senate generolas leitenantas Michaelis Maplesas išreiškė Pentagono nerimą, kad Rusija ir Kinija vykdo slaptus kosminės ginkluotės tobulinimo planus. Senato žvalgybos komisijoje jis sakė, kad „šios valstybės kelia daugiausiai nerimo karinių kosminių ir priešraketinių programų srityje“.

Kai kurios šalys jau turi sistemas, galinčias sunaikinti palydovus. Jos aprūpintos lazeriniais palydovų nuotolio sekimo įrenginiais ir branduolinėmis balistinėmis raketomis. Būtent tokiu lazeriu iš Žemės ir buvo sunaikintas nenaudojamas palydovas.

Pentagonas teigia, kad Rusija kartu su Izraeliu tobulina dar sovietinių laikų lazerinį ginklą ir glaudžiai bendradarbiauja su Kinija. Vis dėlto Vakarų spauda dar giliau žvelgia į Kinijos pretenzijas imtis lyderės vaidmens.

Minėtame Europos reformų centro tyrime tvirtinama, kad 2020 m. Kinija ekonomikos plėtros tempais aplenks JAV. Trečią poziciją užims Indija, o po jos seks Japonija ir ES. Rusija, mokslininkų nuomone, tebesipelnys iš aukštų naftos kainų, tačiau jos ekonomika nepakils aukščiau nei Prancūzijos.

Ypač sparčiai Kinija vystosi, ieškodama naujų energijos išteklių šaltinių. Komunistinė jos ekonomika duris užsienio investicijoms atvėrė 1992 m., ir tuomet visas pasaulis ėmė kalbėti apie šį fenomeną. Kartu su sparčiai augančia ekonomika didėja ir energetinių išteklių poreikiai. Kinija pirmauja pasaulyje pagal anglies, plieno, vario sunaudojimą, yra antra po JAV pagal naftos ir elektros poreikius. Tai prisidėjo prie globalaus šių išteklių kainų kilimo. Juodąjį auksą Kinija importuoja nuo 1993 m., ir dabar ji įsiveža beveik 7 mln. barelių naftos per dieną. Tai sudaro apie 40 proc. sunaudojamos naftos, o po 15 m. ši dalis turėtų priartėti prie 80 proc.

Kitaip sakant, didėjanti priklausomybė verčia Pekiną ieškoti naujų šių išteklių tiekėjų. Suaktyvėjusios Kinijos energetinės diplomatijos pastangos labiausiai nukreiptos į Afriką, nes pagal ilgalaikius susitarimus Pekinas 2020 m. iš Persijos įlankos regiono ir taip importuos apie 70 proc. visos reikiamos žaliavos.

Taigi 2005 m. Kinijos ir Afrikos šalių – Sudano, Angolos, Kongo, Pietų Afrikos Respublikos ir kt. – prekybos mastas sudarė 32 mlrd. dolerių. Prieš dvejus metus Kinija iš Afrikos importavo 700 tūkst. barelių naftos per dieną, o per artimiausią dešimtmetį, kaip savo analizėje skelbia Vašingtono Tarptautinio saugumo institutas, importas išaugs dar 25 proc.

Taigi Kinija netrukus gali tapti galingiausia valstybe pasaulyje. Jeigu ši galia apsiribotų tik ekonominiu potencialu, iš to išloštų visi. Tačiau, kaip parodė neseni Pekino eksperimentai, šią savo galybę milijardinė Kinija grėsmingai perkelia į kosmosą – virš visų Žemės gyventojų galvų.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/article.php?id=11874710&com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 22 Vas 2007 16:45. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Vas 2007 16:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Kinai kuria daugiapolį pasaulį savaip

2007 vasario mėn. 22 d., Arūnas Spraunius, „Dvi pusės“,, „Žinių radijas“

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Miunchene savaip pradėjus agituoti už daugiapolį pasaulį, Kinija, atrodo, nutarė laikytis santūriai ir ginče nedalyvauti. Bet tyla nereiškia, kad nieko nevyksta. Pavyzdžiui, tarptautinės žiniasklaidos šurmulį sausį sukėlė Kinijos raketos bandymas, kai bandydami kinai numušė savo pačių Žemės palydovą. Pasenusį palydovą raketa sunaikino maždaug 865 kilometrų aukštyje.

Įdomu, kad Kiniją dėl raketos bandymo kritikavusios Jungtinės Valstijos pačios įtariamos tiriančios tokius ginklus. Vašingtonas neseniai pasipriešino tarptautiniams raginimams nutraukti su kosmoso ginklais susijusius bandymus.

Kinija nuosekliai didina savo karines išlaidas. Tai kelia Vakarų, pirmiausia JAV, susirūpinimą. Atrodo, kad praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje paskelbusi „keturių pagreitėjimų“ programą, ši šalis darbais, o ne žodžiais nusiteikusi agituoti už daugiapolį pasaulį.

Šiandien siūlau porą Vakarų spaudos publikacijų apie augančią karinę ir kitokią Kinijos galią.

Pirmoji pusė – dienraščio „The Washington Times“ straipsnis „Karinis Kinijos iššūkis“

„Kinija tvirtina, kad gausų pastarųjų kelerių metų karinės technikos pirkimą lėmė jos karinis biudžetas, pernai siekęs 23 mlrd. Amerikos dolerių (tai sudaro maždaug 5 proc. JAV karinių išlaidų). Iš tiesų niekas tais 23 mlrd. netiki, bet taip pat skeptiškai įvertintas ir Pentagono teiginys, esą realios Kinijos karinės išlaidos siekia 90 mlrd. per metus.

Vis dėlto Londono tarptautinio strateginių tyrimų instituto pateiktas vertinimas nuo amerikietiškojo skyrėsi nedaug. Londono institutas ištyrė 2003-ųjų Kinijos karinį biudžetą. Įvertinus užsienyje (Izraelyje, Brazilijoje ir Rusijoje) pirktos karinės technikos kainą, išlaidas moksliniams tyrimams, subsidijas savo karo pramonei ir kitus veiksnius, gauta 75,5 mlrd. dolerių suma.

Būtina priminti, kad po 2003-ųjų oficialus Kinijos karinis biudžetas kasmet didėdavo po 10 proc. Taip Kinija pagal karines išlaidas pakilo į antrą vietą pasaulyje ir aplenkė Rusiją, Japoniją, Angliją ir Prancūziją.

„Kadangi strateginė Kinijos reikšmė auga, klausimas, kiek ir kokiais tikslais ši šalis plečia savo karines galimybes, tampa vis svarbesnis.

Amerikos ir Kinijos santykiai vis labiau įgyja konkurencinį pobūdį, ir beveik nėra požymių, kad ši padėtis kaip nors keistųsi. Todėl didėja pavojus, kad ilgainiui dėl to gali pasikeisti visų Amerikos ir Kinijos santykių turinys ir tonas“, – ataskaitos pratarmėje pabrėžė Londono tarptautinio strateginių tyrimų instituto direktorius Johnas Chipmanas.

Viename kinų kariniame žurnale prieš kurį laiką publikuotas įdomus redakcinis straipsnis, kuriame įrodinėjama, kad Kinijos ginkluotųjų pajėgų vystymasis turi atitikti jos tarptautinį statusą ir interesus.

Ilgalaikėms prognozėms tai turi svarbią reikšmę, žinant aplinkybę, kad Kinija daug investuoja į Sudano, Angolos, Nigerijos, Vidurio Azijos ir Lotynų Amerikos energetiką ir kad jos antrą vietą pasaulyje užimantis naftos importas yra priklausomas nuo jūrų transporto.

Išanalizavęs dabartinę Kinijos armijos struktūrą ir žinodamas, kad daugiau nei 700 kinų balistinių raketų nutaikyta į Taivaną, bet kuris karo analitikas veikiausiai sutiks su Pentagonu, kad artimiausiu metu Kinija stiprins savo karines pajėgas, rengdamasi karui su Taivanu, turėdama galvoje galimą JAV karinį įsikišimą.

Neabejotina, kad prezidento George’o W. Busho administracijai visa tai žinoma ir kelia rimtą rūpestį. Buvusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo patarėjas, dabar Amerikos verslo instituto bendradarbis Danas Blumenthalis perspėja galbūt sparčiai artėjant laiką, kai Amerikai teks pripažinti, kad paprasčiausiai neveikia jos Kinijos skatinimo strategija siekiant, kad Kinija taptų atsakinga globalaus saugumo politikos dalyve.

Bet kadangi sudėtingi klausimai dėl Irako, Irano ir Šiaurės Korėjos ir taip yra perpildę dienotvarkę, neaišku, kiek dėmesio G. W. Busho administracija apskritai pajėgi skirti kariniam Kinijos iššūkiui“.

Antroji pusė – dienraščio „The Financial Times“ publikacija „Prieš palydovą nukreiptos kinų raketos paleidimas – genialus geopolitinis žingsnis“

„Palydovą sunaikinusios kinų balistinės raketos paleidimą kariniai ekspertai vertina kaip stiprų smūgį Pekino ir Vašingtono santykiams. Taip pat kaip ženklą, kad Kinija pervertina savo jėgas ir kad tai apskritai buvo didelė klaida.

Tokios išvados byloja apie visišką Kinijos lyderių taktikos nesupratimą. Toji taktika jiems dabar padeda (ir padės ateityje) laimėti diplomatinių šachmatų partijas prieš Vakarų partnerius.

Jau daug metų galingiausia pasaulio ekonomika ir vienintelė karinė supervalstybė Amerika nesugeba būti moraline ir politine lydere sprendžiant svarbiausias globalines problemas. O svarbiausia – JAV atsisako aukoti savo nacionalinius interesus sprendžiant žmonijai svarbius klausimus.

Savo raketos bandymu kosmose Kinija kaip tik ir panaudoja šį faktą. Metų metus Kinija ir Rusija įtikinėjo Vašingtoną atsisakyti militarizuoti kosmosą ir naudoti prieš palydovus nukreiptus ginklus, bet amerikiečiai atsisakydavo derėtis šia tema.

Labiausiai stebina, kad kinų balistinės raketos bandymas kažkam buvo staigmena. Juk net Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairo kanceliarija pripažino, kad toks Kinijos žingsnis neprieštaravo tarptautinei teisei. Pekinas savimi pasitiki tiek, kad po bandymo sarkastiškai pareiškė: „Kinija nedalyvauja ir ateityje jokia forma nedalyvaus ginklavimosi varžybose kosmose“.

Kosmoso militarizavimas – tik viena iš sferų, kai Kinija pelno pranašumą dėl nekonstruktyvaus JAV požiūrio į pasaulinio masto problemas pasibaigus Šaltajam karui.

Esama bent trijų klausimų, kuriuos sprendžiant, kinai nepraleidžia progos laimėti pranašumą prieš Ameriką. Pirmiausia tai – žmogaus teisės. Iki tol, kai prieš penkerius metus JAV pradėjo be jokio teismo siųsti sulaikytuosius į Guantanamo kalėjimą, Amerikos politikai neveidmainiaudami galėjo kritikuoti komunistinius Kinijos lyderius dėl politinių oponentų įkalinimo.

Dabar oficialūs kinų pareigūnai nesidrovėdami nurodo atrankinį požiūrį į žmogaus teises. Jie nesupranta, kodėl žaliavų poreikį jaučianti Kinija neturi teisės palaikyti diktatoriškų Mianmaro ar Zimbabvės režimų, kai JAV būtent taip elgiasi su Pakistanu, Vidurio Azija ar Vakarų Afrika.

Antras klausimas susijęs su vadinamuoju ekonominiu nacionalizmu. Kinija ir kai kurios kitos Azijos valstybės naudoja abejotinus metodus, gindamos savo vidaus rinką nuo užsienio konkurentų. Bet apie tai užsiminus dabar, Pekinui pakanka prisiminti prieš porą metų kilusį skandalą, kai valstybinei Kinijos naftos kompanijai nebuvo leista įsigyti amerikiečių naftos bendrovės „Unocal“, motyvuojant abejotinais nacionalinio saugumo argumentais.

Trečias klausimas – ekologija. Be abejo, kinų pramonės įmonių skleidžiama gamtos tarša jaučiama net Amerikoje, o itin sparti šios šalies industrializacija kelia ekologinę grėsmę visai planetai. Bet kaip galima iš Pekino reikalauti kokių nors veiksmų šioje srityje, kai Amerika atsisako pasirašyti Kioto protokolą dėl kovos su klimato pokyčiais ir apskritai tik dabar pradeda rimčiau svarstyti šį klausimą?

Norėdama, kad Kinija atsakytų už savo veiksmus, Amerika privalo pati atgauti kitų pasitikėjimą ir moralinį autoritetą, būti pasiruošusi dalyvauti kolektyviniuose tarptautinės bendruomenės veiksmuose, sprendžiant globalias problemas. Kinija – ne vienintelė šalis, pelniusi sau naudos dėl keblios Vašingtono padėties, į kurią jis pateko įklimpdamas Irake. Lygiai taip pat elgiasi autoritariniai Venesuelos ir Rusijos lyderiai.

Vis dėlto Kinijos prieš palydovą nukreiptos raketos bandymas dar kartą rodo, kad geopolitinių žaidimų srityje nė viena didelė valstybė Kinijai prilygti negali“.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: