| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Marius Kundrotas pasisako prieš LGBT žmonių „nuodėmes“, lygina su alkoholizmu ir paleistuvyste http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=114&t=15415 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 29 Geg 2024 22:08 ] |
| Pranešimo tema: | Marius Kundrotas pasisako prieš LGBT žmonių „nuodėmes“, lygina su alkoholizmu ir paleistuvyste |
Pasisako prieš LGBT žmonių „nuodėmes“, lygina su alkoholizmu ir paleistuvyste Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/api ... e-n1341368 2024-05-29 Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su renginio atstovu spaudai Mariumi Kundrotu. Pateikiame pokalbio ištrauką. Birželio 8 d. organizuosite protesto akciją prieš LGBT „Pride eitynes“. Gal galite pasakyti, kodėl gi organizuojate šią akciją, kokie Jūsų tikslai? Mes manome, kad yra dalykų kurių nereikėtų reklamuoti. Šiuo atveju išsakome savo pilietinę poziciją – esame prieš tai, kad homoseksualus gyvenimo būdas būtų reklamuojamas. Mes ne prieš homoseksualius žmones, mes gerbiame jų teises ir laisves gyventi tokį gyvenimą, koks jiems patinka. Bet mes laikomės tokios pozicijos, kad jeigu žmogaus gyvenimo būde yra kažkokia yda – doras žmogus nesistengs tos ydos platinti. Jeigu doras žmogus rūko, jis stengsis, kad jo aplinka nerūkytų. Jeigu doras žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, jis stengsis, kad jo aplinka neturėtų tų problemų. Tuo tarpu dabar matome grupę žmonių, kurie turi ydą ir reklamuoją ją, kad aplink juos tokių žmonių būtų kuo daugiau. Mes manome, kad tai yra dvigubai amoralu. Todėl išreikšdami savo politinę poziciją, pasisakome prieš homoseksualaus gyvenimo būdo eksponavimą. O kai minite reklamavimą, jis turite mintyje būtent šį „Pride“ renginį? Taip, būtent šį „Pride“ renginį. Ir mes rengiame akciją, kad tokių „Pride“ renginių apskritai neturėtų būti. Kaip sakiau, doras rūkantis žmogus, pasirūpins, kad kiti aplink jį nerūkytų. Tai jeigu valstybė draudžia arba riboja alkoholio, rūkalų reklamą, tai lygiai taip pat turėtų būti ribojama arba netgi draudžiama homoseksualaus gyvenimo būdo reklama. Kol jie privačiose erdvėse gyvena privatų gyvenimą – nei jie mums draugai, nei jie priešai. Bet jeigu jie pradeda eiti į gatves, į žiniasklaidą, į švietimo ugdymo įstaigas, taip, jie tampa priešais. Jūs sakote, kad homoseksualumas yra yda. Ar tai sakote, kaip tikintis žmogus, ar vis dėlto manote, kad būti ne heteroseksualios orientacijos yra amoralu? Visų pirma, mes neskirstome pagal šią dirbtinę primestą liniją, hetero ir homo. Šita linija yra primesta tos pačios LGBT ideologijos. Mes manome, kad skirtis eina ties visai kita vieta. Skirtis yra tarp normalių lytinių santykių ir sakykime, ne visai normalių lytinių santykių. Lytiškumas yra skirtas lyčių papildomumui – o pačios lytys yra sukurtos taip, kad jos būtų skirtingos ir viena kitą papildytų. Tai viena iš lytiškumo funkcijų. O ko gero pati svarbiausia funkcija – atvėrimas gyvybei. Žmonių kultūroje taip jau susiklostė, kad žmonių lytiškumas yra išreiškiamas būtent santuokinėje vyro ir moters meilėje. Tas žmogus, kuris gyvena neskaistų heteroseksualų gyvenimą – pavyzdžiui, nėra ištikimas, ar nuolatos keičia partneres, jis yra lygiai toks pat nusidėjėlis. O jeigu žmogus jaučia homoseksualų potraukį, bet jo nepraktikuoja, mes jokiu būdu jo nelaikome nusidėjėliu. Priešingai, jis yra didvyris. Jis turi problemą ir su ta problema, jis elgiasi kaip karys. Suvokdamas, kad gyvenimo būdas yra amoralus, jis to gyvenimo būdo nepraktikuoja. Paminėjote „LGBT ideologiją“. O galite paaiškinti, ką turite omenyje? Na, visų pirma, pats požiūris, kas yra lytiškumas, kam skirti tam tikri lytiniai organai, tam tikri veiksmai. Tai jau yra pasaulėžiūros dalykas. O LGBT ideologija mes vadiname tokį požiūrį, pagal kurį lytį galima pakeisti, kad normalu yra santykiai tarp tos pačios lyties asmenų. O kodėl mes sakome, kad LGBT ideologija yra grėsmė? Yra statistiniai duomenys, kad tose šalyse, na pavyzdžiui, Kanadoje, Skandinavijos šalyse, Škotijoje ir netgi JAV – ten kur yra nugalėjusi LGBT ideologija, pačių LGBT adeptų (žmonių, priskiriančių šiai stovyklai) skaičius visuomenėje auga kosminiais greičiais. Neseniai buvo padaryta apklausta – man atrodo, kad apie trečdalis Z kartos jaunuolių priskiria save LGBT. Nors šiaip visuomenėje, konservatyviais spėjimais, būna apie 3-5 proc. Tai rodo, jog tam tikro modelio propagavimas turi įtakos žmogaus lytinei tapatybei. Didele dalimi, tai tikrai nėra prigimtas tapatumas, savimonė. Naujienų portalo tv3.lt pastaba – praėjusiais metais atliktas JAV Viešojo religijos tyrimų instituto tyrimas iš tiesų parodė, jog 28 proc. Z kartos amerikiečių save priskiria LGBT bendruomenei. Ataskaitoje nurodoma, jog 72 proc. Z kartos suaugusiųjų save įvardijo kaip heteroseksualius, 15 proc. – biseksualius, 5 proc. – kaip gėjus, ar lesbietes, 8 proc. – kaip kitos tapatybės. Kitos apklausos rodo kiek mažesnius skaičius, tačiau ir šių apklausų duomenimis, vis daugiau Z kartos amerikiečių priskiria save LGBT bendruomenei – pavyzdžiui, 2023 m. atlikta Gallup apklausa parodė, jog apie 19,7 proc. Z kartos atstovų save priskiria LGBT bendruomenei. Kalbėdamas apie hedonizmą, jūs minite alkoholizmą, paleistuvystę. Bet jei viena tos pačios lyties asmenų pora daug metų gyvena kartu – ar tai tikrai panašu į paleistuvystę, kitą amoralų elgesį? Ten kur yra dvi lytis, jos yra paremtos tarpusavio skirtingumu ir darna. Lyčių skirtingumas, yra kaip lyčių egzistavimo pagrindas. Jei tai skiriama ne gyvybės atsiradimui, o vien malonumui, tai be abejo yra amoralu. Iš to požiūrio, kad gyvenimo pagrindas – malonumas, kyla visi be išimties iškrypimai. Ar tai būtų prievartavimai, ar kiti smurtiniai nusikaltimai. Bet mes labai aiškiai pabrėžiame – jeigu žmonės privačiai gyvena homoseksualų gyvenimą, tai yra jų reikalas. Valstybė neturi teisės žmonėms aiškinti, ką jie turi valgyti, ką gerti, kaip dabar aiškina, su kuo, kada ir kaip miegoti. Taip, žmonės turi ydą, bet jie už tai atsakys ne visuomenei, o Viešpačiui Dievui. Dar svarbu ir tai, kad jei žmogus yra ydingas vienoje srityje, tai nereiškia, kad jis nebus dorovingas kitoje srityje. Ir homoseksualus žmogus gali turėti dorybių kitoje srityje – mes jo nenurašome kaip neverto gyventi ir panašiai. Dabartinių „Pride“ eitynių metu reikalaujama santuokos, teisės įsivaikinti. O yra Kurto Freundo ir Robino Wilsono tyrimas, pagal kurį vienam heteroseksualiam pedofilui, tenka 11 homoseksualių. Matyt, yra tam tikros koreliacijos. Net jei nebūtų vaikų tvirkinimo atvirąja forma, būtų pasaulėžiūros perdavimas, nes vaikai yra linkę kartoti tėvų veiksmus. Naujienų portalo tv3.lt pastaba – seksologo Kurt Freund ir Robin J Wilson 1992 m. atliktas tyrimas „The proportions of heterosexual and homosexual pedophiles among sex offenders against children: an exploratory study“ iš tiesų rodė, jog santykis tarp homoseksualių ir heteroseksualių pedofilų buvo 11 prie 1. Viename iš lipdukų rašoma, jog LGBT ideologija – grėsmė nacionaliniam saugumui. Gal galite paaiškinti, ką norite pasakyti tokiu šūkiu? Matote, aš pats esu istorikas. Man yra tekę nagrinėti ir senųjų civilizacijų, kultūrų istoriją. Labai aiškiai matyti, kad kai visuomenėje įsitvirtina hedonizmas, jis ilgainiui pakerta tautos moralę, tauta tampa pažeidžiama, jos vietą užima kitos tautos. Mes tą pavyzdį matėme senovės Graikijoje, senovės Romoje. Hedonistinis požiūris į gyvenimą padaro tautą silpna. O homoseksualumas yra vienas iš to hedonizmo aspektų – tik jokiu būdu ne vienintelis. LGBT ideologija yra tik vienas pavyzdys, ir jei ilgai rodomas visuomenei, ji tampa silpna. Ištisos Vakarų Europos šalys dabar sėdi tame hedonizmo liūne. Jų vietą po truputį užima kitos tautos. Šiuo metu Vakarų Europoje populiariausias naujagimio vardas – Mohamedas. Mes nenorėtume, kad lietuvių tauta išnyktų. |
|
| Autorius: | Žygeivis [ 08 Bir 2024 23:04 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Marius Kundrotas pasisako prieš LGBT žmonių „nuodėmes“, lygina su alkoholizmu ir paleistuvyste |
Marius Kundrotas. Laisvei – taip, brukimui – ne https://www.delfi.lt/news/ringas/politi ... -120021129 Marius Kundrotas, politologas, Krikščionių sąjungos narys DELFI.lt 2024.05.30 Šiandien, Europos Sąjungoje kalbant apie laisvę ir žmogaus teises, ypatingas dėmesys skiriamas LGBT+ bendruomenei ir judėjimui. „Bendruomenės“ ir „judėjimo“ sąvokos čia – problemiškos: absoliuti dauguma LGBT+ asmenų nei buriasi į bendruomenes polinkių pagrindu, nei šiuo pagrindu kur nors juda. Visgi yra aktyvi mažuma tarp mažumų, dėl ypatingos globos iš kultūrinės kairės diktuojanti politinę darbotvarkę. Nuosaiki dešinė nuo Džono Loko (John Locke) ir Edmundo Berko (Edmund Burke) laikų gerbia žmonių laisves. Visgi liberalai, o ypač – konservatoriai, atsiribojant nuo to, kas šiandien jais vadinama, nuo seno pripažino: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais baigiasi ties mano nosies riba. Kuo labiau plečiamos vienų asmenų ar grupių teisės, tuo labiau siaurėja kitų teisės. Vaiko teisė gyventi be griežtos disciplinos riboja tėvų ir mokytojų teises. Religinių bendrijų skirstymas į valstybės pripažintas ir kitas bendrijas pirmųjų teises išplečia, o antrųjų – susiaurina. Prieštaringai vertinamas galimybių pasas išplėtė vienų asmenų teises išvengti galimo užkrato, bet apribojo kitų asmenų teises – asmenų, kurie vengė eksperimentinių vakcinų tiek iš principo, akcentuodami savo laisves, tiek bijodami pašalinių poveikių. LGBT+ klausimu dauguma konservatyvių žmonių pritaria, kad kiekvienas sąmoningas žmogus turi teisę rinktis – ką mylėti, su kuo gyventi ir su kuo miegoti. Visgi kultūrinėje dešinėje, priešingai nei kairėje, saugomos vaiko teisės augti prigimtinėje šeimoje ar bent šeimoje pagal prigimtinį modelį – įsivaikinimo atveju. Taip pat ginamos suaugusių žmonių teisės išvengti užgaulių savo vertybių atžvilgiu. LGBT+ judėjimas kairuoliškoje retorikoje dažnai prilyginamas tautinėms bei religinėms grupėms. Girdi, jei ką nors užgauna homoseksualumo ar transseksualumo eksponavimas, tai gali užgauti ir viešos religinės ar tautinės manifestacijos. Ar būtų teisinga drausti krišnaitų paradus, evangelikų evangelizacijas, chanukijas vien dėl to, kad tai žeidžia siaurų pažiūrų žmones, net jeigu šie sudaro itin žymią gyventojų dalį? Demokratija nėra tik daugumos valdžia: pastaroji turi kitą pavadinimą – ochlokratija. Bet demokratija nėra ir mažumų diktatas: tai vadinama oligarchija. Demokratija – tai nuolatinės darnos paieškos, darnos tarp skirtingų asmenų ir grupių. Čia nėra statikos, o tik amžinas judėjimas link geresnių sprendimų. Visgi šiuo metu tam tikrų asmenų ir grupių santykiuose akivaizdus disbalansas, kai vienoms grupėms leidžiama vis daugiau, o kitoms – vis mažiau. Santykis tarp LGBT+ ir jų kritikų dabar – kaip tik toks pavyzdys. Nepritarimas LGBT+ gyvenimo būdui ar net jo eksponavimui daugelyje Europos šalių jau gresia baudžiamąja atsakomybe. Kaip ir teiginys, jog šeimą sudaro vyras, moteris ir – optimaliai – jų vaikai. Tokie pasisakymai prilyginami diskriminacijai ir agresijai LGBT+ asmenų atžvilgiu. Yra skirtumas tarp dviejų atvejų: kai žmonės skirtingu būdu siekia objektyvaus gėrio ir kai kas nors siekia blogio. Dauguma religinių bendrijų siekia gėrio ir tiesos, tik skirtingai juos supranta. Demokratiška valstybė turi gerbti šias paieškas, įskaitant pagarbų savos religijos skelbimą. Juk šie žmonės mano, kad nuo jų skelbiamų tiesų priklauso kitų žmonių gyvenimo kokybė. Tai – gerbtina, kol nėra prievartos ar užgaulės. Tautinės manifestacijos taip pat gerbtinos, jeigu jose nėra išpuolių prieš kitas tautas ar valstybę. Tautiškumas yra kūrinijos įvairovės išraiška. Kiekviena tauta, nuo seno gyvenanti šalyje, yra jos istorijos ir kultūros dalis, praturtinanti savo išskirtinumu. Žinoma, masinė invazija – kitas atvejis: čia jau kyla grėsmė vietinėms tautoms ir jų kultūroms. Bet jei šalis priima atvykėlį, tai priima jį kartu su jo kultūra. LGBT+ atvejis skiriasi tiek nuo religinių, tiek nuo tautinių reiškinių. Tai nėra tiesiog tapatumas ar juolab – gėrio siekimas kitu būdu. LGBT+ asmuo, pasirinkęs praktikuoti savo polinkį, vadovaujasi hedonistiniu požiūriu, atsiedamas lytiškumą nuo papildomumo ir atvirumo gyvybei ir sutapatindamas tik su malonumu. Pats požiūris, kad gyvenime svarbiausia – malonumas, yra moraliai ydingas. Visgi, kol žmonės privačiai gyvena homoseksualų, biseksualų ar transseksualų gyvenimą, tai yra jų ir Dievo reikalas. Ne kieno kito. Taigi, konservatyvių, tautinių ir krikščioniškų pažiūrų kontekste LGBT+ žmonės turi teisę gyventi laisvai, kol ta laisvė dera su kitų žmonių laisvėmis ir teisėmis. Esminis klausimas, kuriems atvejams priskirti šio judėjimo eksponavimą: suderinamiems su viešąja tvarka ir dorove ar joms prieštaraujantiems? Statistika rodo, kad šalyse, kuriose nugalėjo LGBT+ judėjimo pasaulėžiūra, vis daugiau jaunimo priskiria save šiai stovyklai. O tai paneigia teiginius apie prigimtinį LGBT+ tapatumą. Kaip ir bet kuri pasaulėžiūra, ši turi tendenciją plisti, o kadangi tai – amorali pasaulėžiūra, kurios šerdyje – hedonizmas, jos plitimu turėtų susirūpinti valstybė. Deja, kol kas daugelis Europos valstybių eina priešingu keliu, tarsi tyčia programuodamos savo tautas išnykimui. Istorija liudija ne vieną pavyzdį, kaip hedonizmas, pakirtęs tautos moralę, daro ją pažeidžiamą ir atveria kelią kitoms tautoms užimti jų vietą: nuo Romos iki močikų Peru. Ar lytinė deviacija yra vienintelė kritikos nusipelnanti yda? Be jokios abejonės – ne. Esama ir mažesnių, ir didesnių blogybių. Žmogus, ydingas vienoje srityje, gali būti labai dorybingas kitoje. Bet kiekvienas dorybingas žmogus pirmiausiai galvoja ne apie save, o apie kitus. Digital Matter icon Doras rūkalius darys viską, kad jo aplinka būtų laisva nuo rūkymo. Doras girtuoklis stengsis, kad jo artimieji vengtų girtavimo. LGBT+ judėjimas – skirtingai nei dori šių pakraipų žmonės – viską daro atvirkščiai: stengiasi, kad jų yda plistų kuo labiau. O tai jau – dvigubai amoralu. Lytiniai deviantai turi teisę gyventi. Ir gyventi taip, kaip jiems patinka. Bet be reklamos. Pagal tą pačią logiką, kaip uždrausta alkoholio bei rūkalų reklama. Gyvenk kaip nori ir su kuo nori, bet man to nebruk. Aš turiu teisę vaikščioti gatvėmis ir leisti vaiką į mokyklą žinodamas, kad ten – saugu. LGBT+ organizacijos turėtų užsiimti ne naujų adeptų gamyba, o pagalba jau esantiems LGBT+ žmonėms integruotis į visuomenę gerais darbais. Išgelbėtas kačiukas ar gražiai sutvarkytas gėlynas daug greičiau ir lengviau sumažintų „homofobiją“ nei provokuojančios propagandinės akcijos. Bet tai jau turėtų daryti naujos organizacijos iš kitų žmonių. Dabartiniai „atstovai“ suinteresuoti, kad „homofobija“ tik stiprėtų, todėl sąmoningai ją provokuoja, įsisavindami lėšas tariamai kovai su ja. Ne valstybės reikalas nurodinėti, ką sąmoningas žmogus turi valgyti, ką, po kiek ir kada gerti, su kuo miegoti. Bet valstybės teisė ir pareiga apsaugoti nuo žalingų ar galimai žalingų dalykų reklamos. Konfucijus sakė: jei kas nors ką nors myli ar ko nors nekenčia – patikrink, kodėl. Tai galioja ir šiuo atveju. Ar tikrai „homofobija“, „bifobija“ ir „transfobija“ kyla dėl to, kad kitas žmogus – tiesiog kitoks? Net jei skaniausią maistą grūsi į burną prievarta, burna jį tiesiog išvems. Aptariamu atveju grūdamas informacinis maistas nėra nei skanus, nei sveikas, o absoliučiai daugumai – tiesiog toksiškas. Tad ar belieka stebėtis, kad vis daugiau žmonių vemia? Marius Kundrotas yra Krikščionių sąjungos narys. |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|