Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
LITWO GIMIMAS http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=113&t=4200 |
Puslapis 1 iš 1 |
Autorius: | Tęsėjas [ 02 Gru 2009 13:22 ] |
Pranešimo tema: | LITWO GIMIMAS |
LITWO - LITVORIKIJOS GIMIMAS Kad geriau suprasti, kodėl būtent tuo metu Nemuno krašte gimė LITVO RIKIJA, būtina susipažinti su to laiko geofizinę situacija. Anot šaltinių, tai įvyko mūsų eros VI-me amžiuje. Tuo metu mūsų šiauriniame žemės pusrutulyje buvo pasibaigusi Dieviškoji Žiema ir prasidėjo Saulėtekio laikmetis, kuris tęsėsi iki 1030metų. Pats laikmečio pavadinimas jau pasako, kad tuo metu mūsų pusrutulyje patekėjo Saulė. Ir tai iš tiesų buvo taip. Iki to laiko ištisą tūkstantmetį mūsų pusrutulyje viešpatavo tiktai Mėnulis ir tiek pat laiko jame truko Dieviškoji Žiema. Anot archeologijos prof. Marijos Gimbutienės, tuo metu jau ir žmonių palaikus protėviai laidodavo ne žemės paviršiuje, bet žemėje. Iki tol žemės paviršiuje laidodavo ir virš kapo supildavo žemės arba sudėdavo akmeninius pilkapius todėl, kad sušalusioje žemėje nebuvo įmanoma iškasti duobės kapui. Tad pakitęs protėvių laidojimo būdas mums pasako, kad jau atsirasdavo laikmetis, kai atitirpdavo žemė. Kad tuo metu mūsų pusrutulyje atšilo klimatas liudija ir tas faktas, kad Nemuno krašte pradėta "parceliuoti" žemė. Apie tai mums praneša prancūzų mokslininkas Augustin Voldemar. Jis savo darbe "La Lithuanie et ses problėmes" (tomas I psl. 80) apie Lietuvos gimimą dar 1933 metais yra rašęs, kad arijų Krivių Krivaitis Prutenis apie 540 metus savo sūnėnui LITWO padovanojo žemės "sklypą" nuo Vyslos intako Bugo iki Nemuno ir, kad netrukus ten buvo pastatyta Gardino pilis. Taip ji buvo pavadinta Litwo sūnaus Gardino garbei. Nuo to laiko šis miestas (gardas) tapo Sarmatijos šiaurine sostine. Pietine gi Sarmatijos sostine buvo Kijevas. Beje, nuo to laiko ir Sarmatija jau buvo vadinama Gardino (gardų) rikija. Žemėlapiuose randamas Gardarikijos pavadinimas. Taip iki erų sandūros Rytų Europa, turėjusi Skitijos, o vėliau ir Sarmatijos pavadinimą, tapo Gardarikija. Jos sudėtyje šiaurės vakaruose buvo ir LITVORIKIJA. Deja, šis vardas žemėlapiuose dar nėra aptiktas. |
Autorius: | Žygeivis [ 02 Gru 2009 17:00 ] |
Pranešimo tema: | Re: LITWO GIMIMAS |
Tęsėjas rašė: Apie tai mums praneša prancūzų mokslininkas Augustin Voldemar. Jis savo darbe "La Lithuanie et ses problėmes" (tomas I psl. 80) apie Lietuvos gimimą dar 1933 metais yra rašęs, .... Patikslinu - šis "prancūzų" mokslininkas yra visiems mums gerai žinomas lietuvis Augustinas Voldemaras, iš Dysnos kaimo dabartiniame Ignalinos rajone. Šaltinis - http://www.ligonine.lt/biblioteka/?ps=1 ... itemid=250 La Lithuanie et ses problemes Autorius: Voldemar, Augustin Metai: 1933 UDK: 947.45 Šifras: 947.45/Vo Augustino Voldemaro veikalas prancūzų kalba "Lietuva ir jos problemos". Šio egzemplioriaus antraštiniame lape yra prof. Vlado Jurgučio autografas bei tam pačiam profesoriui Autoriaus, t. y. Augustino Voldemaro, dedikacija, įrašyta 1933 m. Apie Augustiną Voldemarą: 1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui 1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetu Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 1896 Baigė apskrities mokyklą 1904 Aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją 1909 Baigė Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą 1910 Išlaikė magistro egzaminus 1911 Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį 1914 – 1915 Stažuotės Italijoje ir Švedijoje 1916 – 1917 Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius 1920 Dėstė Aukštuosiuose kursuose 1922 – 1926 Lietuvos universiteto profesorius Biografija: 1883 04 16 Gimė Dysnos kaime, Ignalinos rajone 1916 Vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos įkūrėjų 1917 Dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve 1918 Ukrainos Rados veikėjas, atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos derybose tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos 1918 Pabaigoje grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas į Valstybės tarybą 1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras 1918 12 26 – 1919 03 12 II Mykolo Šleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras 1919 03 12 – 1919 04 12 III Prano Dovydaičio ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras 1919 04 12 – 1919 10 07 IV Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras 1919 10 07 – 1920 06 19 V Ernesto Galvanausko ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras 1919 01 18 – 1920 01 21 Lietuvos delegacijos vadovas Versalio taikos konferencijoje. Išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos 1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras 1928 11 22 Laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas 1934 06 07 – 1934 06 08 Vienas iš nepavykusio karinio pučo organizatorių, Pučui pasibaigus įkalintas 1938 Amnestuotas, ištremtas į užsienį 1940 Grįžo į Lietuvą. Tarybų valdžios suimtas, ištremtas 1942 05 16 Mirė Maskvos Butyrkų kalėjime Visuomeninė veikla: Yra parašęs nemažai mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, politinių straipsnių. Kai kurie jo darbai buvo vertinami prieštaringai, netgi uždrausti. (Iš Prano Judicko kolekcijos) AUGUSTINO VOLDEMARO RAŠTAI http://www.aidai.us/index.php?option=co ... Itemid=212 Ištrauka: "Prisimename A. Voldemaro biografiją, lyg nurodydami, kad reikėjo ja aprūpinti ir jo raštų rinktinę. Lietuvių Enciklopedija platokai aprašė A. Voldemarą, bet kai kurie duomenys nesutinka su tais, kurie duodami oficialiame leidinyje "Lietuvos Universitetas" (1927), kuriam, reikia prileisti, žinias apie save suteikė pats A. Voldemaras. Paties redaktoriaus M. Šimkaus nurodymu, pateikiama tik "maža dalis prof. A. Voldemaro rašytinės veiklos" (p. XI). Iš pateiktųjų jo žurnalinių ir laikraštinių straipsnių maty-tvti, kiek platus buvo io interesas: ir istorija, ir literatūra, ir teisė, ir politika. Šiame "Raštų" tome randamus rašinius aplamai galima skirstyti į keturis skyrius: moksliniai darbai, užsienio politikos klausimai, įvairios recenzijos, poleminiai publicistiniai straipsniai. Iš mokslinių darbų randame šiuos: 1909 m. rusiškai išspausdintą ir K. Kasakaičio išverstą tautinės kovos Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje XV-XVI a. apžvalgą (p. 149-183), straipsniuką apie senovės Romos istorikų raštų tyrinėjimą (p. 185-193), plačią Dantės biografiją (p. 259-312), Krėvės kūrybos nagrinėjimą (p. 315-365), apie K. Būgą kaip žmogų ir mokslininką (p. 445-480), pagaliau studiją "Universitetas ir mokslas" (p. 369-444). Pastaroji studija ypačiai verta dėmesio dėl to, kad ji parodo ir plačią autoriaus erudiciją, ir gilų jo žvilgsnį į mokslo uždavinius. Užsienio politikos klausimus liečia prancūzų kalba parašyta brošiūra apie Lietuvą ir Lenkiją (Lithuanie et Pologne, 1920, 38 psl.), kurią šiai raštų rinktinei išvertė F. Mackus (p. 195-224). Tas pats vertėjas pateikė ir kitos A. Voldemaro brošiūros apie rusų - lenkų - lietuvių santykius (Les Relations Russo-Polono-Lithuaniennes, 1920, 32 psl.) vertimą (p. 225-257). "Šių dienų patriotizmo reiškiniai" (p. 483-524) yra perspausdinta to paties vardo brošiūra, išleista 1934 m. Tai poleminis atsakymas savo kritikams J. Navakui ir P. Leonui. Nors knygoj nenurodyta, bet iš teksto galima spręsti, kad polemika vyko dėl A. Voldemaro Paryžiuj 1933 m. išleisto veikalo "La Lithuanie et ses problėmes. Tome I: Lithuania et Allemagne", kurio antroje dalyje nagrinėjami Klaipėdos krašto teisiniai ir politiniai klausimai. Pravartu gal būtų buvę ir iš šio veikalo vieną antrą ištrauką išversti. Recenzijų skyriuj (p. 17-141) duodama 12 knygų, daugiausia vadovėlių, kritiškas vertinimas. Tarp kitų recenzuojama J. Totoraičio disertacija apie Mindaugą, V. Dubo "Įvadas į bendrąją literatūrą", J. Ralio atliktas Homero "Odisėjos" vertimas, V. Stankevičiaus "Baudžiamoji teisė", A. Aleknos Lietuvos ir Bažnyčios istorijų vadovėliai, A. Vireliūno geografijos vadovėlis ir kt. Recenzijos kietai parašytos, su tokiu griežtumu, kokio dabar baimintumėmės." |
Autorius: | Tęsėjas [ 02 Gru 2009 21:29 ] |
Pranešimo tema: | LITWO GIMIMAS |
Tad galime didžiuotis, kad ne prancūzas, bet būtent lietuvis mokslininkas-eruditas atkasė mūsų šaknis. Reikia tiktai laukti, kada mūsų laikų jaunieji mokslininkai ras šaltinius, kuriais naudojosi Augustinas Voldemaras. Tai, kad A.V. informacija apie mūsų praeitį ne tiktai neprieštarauja vykusiems geofiziniams procesams, bet ir sutampa su jais, liudija, kad A.V. naudojami šaltiniai buvo labai rimti. |
Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |