Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Judėjimas už tautų išlikimą NATIONIA

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas): Lietuvių Tautinis Centras (LTC), su juo susijusios ir jam artimos organizacijos ir asmenys, jų veikla

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Judėjimas už tautų išlikimą NATIONIA - www.nationia.com

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Judėjimas už tautų išlikimą NATIONIA - www.nationia.com

Parašytas: 24 Spa 2010 19:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Trumpai pristatau Jums NATIONIA...

Lietuvių kalba

http://www.nationia.com/pagrindinis_lt.html

Matant aiškiai apibrėžto, taikaus nacionalizmo vakuumą-poreikį, sukurta judėjimo už tautų išlikimą filosofija. Ji pavadinta „Nationia“. Pavadinimo reikšmė - nuo tarptautinės žodžio dalies „natio“, reiškiančios „tauta“.

„Nationios“ filosofijoje remiamasi požiūriu, kad Tautybė yra vidinių, nekontroliuojamų, prigimtinių reakcijų į supantį pasaulį, prigimtinės elgsenos, kūno savybių, temperamento, pasaulėjautos, gebėjimų akcentuoti, pamatyti lydinys, būdingas tam tikrai greta išsivysčiusiai žmonių grupei.

Teigiama tokia loginė grandinė:

Tautų įvairovė --> Žmonių įvairovė --> Galėjimų įvairovė --> Žmonijos pažanga, esmė

Visos pasaulio tautos yra reikalingos žmonijos pažangai. Visos pasaulio tautos yra vertybė.

„Nationia“ kviečia visus puoselėti savo tautą. Kaip pamatinis tautos gyvavimo modelis išskiriamos tautinės santuokos, kurių dėka etniškumas saugomas genetiškai, suvokiamas ir kaip prigimtinis; žinoma nepamirštama ir kultūra, kalba bei kt.

Susipažinti su „Nationia“ judėjimu galima oficialioje internetinėje svetainėje adresu

www.nationia.com

Joje viskas pateikiama trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir prancūzų. Greitai ketiname papildyti vertimais ir į kitas kalbas.

Nationiečiai turi savo savo ženklą – Nationia rombą.

Sukurtas ir filosofiją pristatantis filmukas „Spalvos“ - http://www.youtube.com/watch?v=dRLU3q8f ... r_embedded

Pagarbiai,
Andrius Jankauskas (vienas iš Nationia kūrėjų)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 29 Spa 2010 22:19. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Spa 2010 21:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

NATIONIA – taikiojo nacionalizmo filosofija

Šaltinis - http://www.patriotai.lt/straipsnis/nati ... filosofija

Pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulis vis labiau globalėja. Žmonijai naudinga teigiama šio reikalo pusė – greitas ir patogus susisiekimas, internetas... Tačiau veikdama kartu su dabartine didžiosios dalies žmonijos pasaulėžiūra, globalizacija turi keletą griaunančių šalutinių poveikių. Vienas jų tiesiogiai keičia didžiules žmonių grupes. Tai – tautų susimaišymas.

Šiuo metu pasaulyje dominuoja požiūris, kuriame tautiškumas, etninė tapatybė nėra svarbūs dalykai ar netgi matomi kaip žalingi, dėl ko kai kuriose vakarų šalyse skatinamas tautų susimaišymas, tuo pačiu ir jų nykimas. Kodėl taip yra? Tam įtakos turi: baimės, atsiradusios dėl II-ojo pasaulinio karo, genocidų; verslo gigantų-monopolijų noras turi vientisą ir panašiai mąstančią vartotojų pasaulinę „masę“; kt. Todėl tautiškumas vertinamas kaip grėsmė arba trukdis.

Tačiau sąmoningai arba nesąmoningai pamirštama, kad tautų egzistavimas visų pirma sudaro teigiamus skirtumus. Vienos tautos geba viena, kitos – kita. Vienų sprendimai – vienokie, kitų – kitokie. Visos kartu yra pasaulio įdomumas, pažanga ir netgi atsparumas bendroms negandoms.

Deja, nacionalistų ir kosmopolitų diskusija beveik visada virsta priešprieša, konfrontacija...

Matant aiškiai apibrėžto, taikaus nacionalizmo vakuumą-poreikį, sukurta judėjimo už tautų išlikimą filosofija. Ji pavadinta „Nationia“. Pavadinimo reikšmė - nuo tarptautinės žodžio dalies „natio“, reiškiančios „tauta“. „Nationios“ filosofijoje remiamasi požiūriu, kad Tautybė yra vidinių, nekontroliuojamų, prigimtinių reakcijų į supantį pasaulį, prigimtinės elgsenos, kūno savybių, temperamento, pasaulėjautos, gebėjimų akcentuoti, pamatyti lydinys, būdingas tam tikrai greta išsivysčiusiai žmonių grupei. Teigiama tokia loginė grandinė: Tautų įvairovė --> Žmonių įvairovė --> Galėjimų įvairovė --> Žmonijos pažanga, esmė

Visos pasaulio tautos yra reikalingos žmonijos pažangai. Visos pasaulio tautos yra vertybė.

„Nationia“ kviečia visus puoselėti savo tautą. Kaip pamatinis tautos gyvavimo modelis išskiriamos tautinės santuokos, kurių dėka etniškumas saugomas genetiškai, suvokiamas ir kaip prigimtinis; žinoma nepamirštama ir kultūra, kalba bei kt.

Susipažinti su „Nationia“ judėjimu galima ofiacialioje internetinėje svetainėje adresu http://www.nationia.com. Joje viskas pateikiama trijomis kalbomis – lietuvių, anglų ir prancūzų. Greitai ketinama papildyti vertimais ir į kitas kalbas.

Nationiečiai turi savo savo ženklą – Nationia rombą. Sukurtas ir filosofiją pristatantis filmukas „Spalvos“.

„Nationia“ kūrėjai šią filosofiją mato kaip galimą išeitį iš keblios situacijos, kai tautos nėra vertinamos, o patriotai veikia kone partizanų sąlygomis. Visi, mąstantys panašiai, kviečiami veikti tautiškumo labui drauge.

Komentarai Patriotai.lt
http://www.patriotai.lt/straipsnis/nati ... filosofija

Nationietis Algiui
sekm., 2010-10-24 21:10

Nationiečiai kasdienybėje:

1. Yra savo tautos ir valstybės patriotai, puoselėtojai bei kasdieniniu elgesiu skatina savo tautos augimą ir stiprėjimą (teikia pirmenybę savo šalies produkcijai, kūryboje bei veikloje naudoja tautinius elementus);

2. Kuria vedybines sąjungas ir susilaukia palikuonių su savo tautiečiais;

3. Gyvena savo Tėvynėje. Jeigu dėl svarbių priežasčių gyvena svetur, gerbia tą šalį ir jos tautą, pats veikdamas pagal Nationia filosofiją ir siekia grįžti į Tėvynę;

4. Broliškai elgiasi su kitais nationiečiais;

5. Savo kasdienybėje riboja ar visiškai atsisako tokių globalizacijos ir vartotojiško gyvenimo elementų, kurie naikina tautinį identitetą.

PS: Nationia yra nacionalizmo filosofija. O filosofija negali nesitaikyti į universalumą. Todėl Nationia kalba apie visas tautas. Kiekviena turi gerbti kitą, bet gyventi savo žemėse.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Sau 2011 17:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kai Lietuva – religija, o tikėjimas – tauta (video)

http://alkas.lt/2011/01/05/kai-lietuva- ... mas-tauta/

Sausio 5, 2011 20:48

Stebulė, http://www.alkas.lt

Andrius Jankauskas

Šiandienos globaliame pasaulyje ypač vertinamas tarpkultūrinis bendradarbiavimas. Ir visada kuriant kažkokią bendrą gerovę, kažur išnyksta kiekvieno individualumas, savo tautos pajautimas. Tačiau yra ir kitoks tarptautinio bendradarbiavimo būdas. Taikusis nacionalizmas.

Idėja, kad kiekviena tauta yra reikalinga, todėl kiekvieną tautą reikia puoselėti. Tikėjimas, kad išsaugoti pasaulio tautas galima puoselėjant tą tautą, kurios nariu gimei.

Visų pasaulio tautų patriotų bendradarbiavimas dėl vieno tikslo – išsaugoti savo naciją, kurti tautų įvairovę pasaulyje.

Tam tikslui buvo įkurta organizacija, pavadinimu Natonia. Apie ją ir jos idėjas kalbamės su organizacijos prezidentu Andriumi Jankausku.

Alkas.lt: Sakyk, Andriau, kaip įsikūrė Natonia, kaip kilo idėja ją įkurti?

Andrius Jankauskas: Pastebėjome, kad trūksta tokio nacionalizmo, kuris aiškiai pasakytų: „mes problemas sprendžiame ne kumščiu, o taikiai“. Tokio, kuris tautų ateitį matytų visų pirma tautinėse šeimose. Tokio, kuris turėtų apibrėžtą filosofiją, nes kol kas patriotinių pažiūrų žmonės gali skirtis kaip diena ir naktis. Nuo fašisto iki „ekonominio šalies patrioto“, kuriam svarbu tik tai, kad jo gyvenama šalis turėtų didelę perkamąją galią. Tuo tarpu nacionalistai nationiečiai turi aiškią, juodu ant balto užrašytą ideologiją.

Alkas.lt: Pavadinimas neskamba labai lietuviškai, nors sakotės esą Lietuvos patriotai. Kodėl pasirinkote tokį?

A. J.: Pavadinimo reikšmė -- nuo tarptautinės žodžio dalies „natio“, reiškiančios „tauta“. Taip pasirinkome tam, kad būtų aišku visiems. Perskaitę Nationijos tekstus, supras, kad tai yra nacionalizmo filosofija. Taigi, principas yra universalus, skirtas visoms tautoms, todėl ir pavadinimas turi būti toks, kad jį galėtų suprasti visų tautų tautininkai.

Alkas.lt: Organizacija, kaip suprantu, dar yra jauna. Bet vis dėlto, ką esate nuveikę iki šiol?

A. J.: Esame sukūrę filmą „Spalvos“. Aštuonių minučių trukmės kūrinys pasakoja apie tautų susimaišymo pasekmes. Jį pristatome jau penkiomis kalbomis. Filmą galite pamatyti oficialioje mūsų svetainėje internete.

"Spalvos" - Andriaus Jankausko filmas
http://www.youtube.com/watch?v=dRLU3q8f ... r_embedded

Alkas.lt: Puikiai žinome, kad šiandien nacionalizmas yra mitologizuojamas kaip didžiausias siaubas, remiantis dar sovietmečiu įskiepytų blogo buržuazinio nacionalisto įvaizdžiu. Tokiu buržuaziniu nacionalistu išvadinamas kiekvienas patriotas dar ir šiandien. Tačiau realybė yra kiek kitokia – nacionalizmas turi daug srovių, kurių vienos radikalios, o kitos nuosaikios. Ar priešinate save radikaliems nacionalistams? Kodėl?

A. J.: Savęs nepriešiname jokiems nacionalistams. Manome, kad klestintį pasaulį gali sukurti draugiškos, bendradarbiaujančios, o ne susiliejančios tautinės valstybės. Tam reikalinga visų nacionalistų vienybė. Nėra kažkokių nepataisomų nacionalistų-ekstremistų, nes visi tautininkai yra savo tautos puoselėtojai, o ne svetimų žemių ar turtų užkariautojai. Pastarieji vadinasi kitaip. Nationija yra taikusis nacionalizmas. Taigi manome, kad problemos iš esmės turi būti sprendžiamos taikiais metodais. Tačiau nesame pacifistų susivienijimas, kuriame net ginantis nebūtų galima naudoti jėgos.

Alkas.lt: Tuomet kokiai politinei srovei iš esmės save priskirtumėt -- kairei ar dešinei?

A. J.: Sunku pasakyti, nes mūsų laikų politikoje „kairė“ ir „dešinė“ prarado savo veidą. Dėl to kalčiausi politikai, kurie savo partijas, sprendimus renkasi ne pagal vertybes, o pagal išskaičiavimus, paremtus materialia nauda ar leidžiančius kilti karjeros laiptais. Ieškant chrestomatinių „kairės“ ir „dešinės“ apibrėžimų, turbūt galima rasti požymių, būdingų ir Nationijai.

Vis dėlto sakyčiau, kad tautos realiai pilnatviškai gyvuoti ir realizuoti savo potencialą negali nei komunizme (kuris apskritai yra utopinis, jei kalbėsime apie valstybes, o ne eksperimentinę keliolikos bendraminčių gyvenvietę), nei „laukiniame kapitalizme“, kuriame tariamai viską geriausiai sureguliuoja tik paklausa, pinigai, rinka. Tam reikalingi sprendimai, kurių dalis pagal apibrėžimus galėtų būti priskirta tradicinei kairei, dalis – tradicinei dešinei.

Alkas.lt: Alkui.lt svarbi yra religinė pozicija. Koks yra jūsų organizacijos požiūris? Ar priskiriate save kokiai nors religijai?

A. J.: Nationija neturi ryšių su kokia nors konkrečia religija. Mūsų požiūriu, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti savo Tikėjimą. Tik pridurtume, kad harmoninga, kai pasirenkama religija yra būdinga tam kraštui, tautai.

Alkas.lt: Dabar daug kas įvardija krikščionybę kaip neatsiejamą nuo lietuviško tautiškumo. Tai lemia neva labai krikščioniškas partizanų judėjimas. Kita vertus, būtent pagonybė yra vienintelė lietuviška religija, o pagonybės (per Ramuvą) indėlis į Sąjūdį yra nepaprastai didelis, didesnis nei bet kokio kito judėjimo. Ką apie tai galite pasakyti?

A. J.: Asmeniškai galiu pasakyti, kad lietuviai visų pirma turi kiek galima daugiau žinoti apie savo senąjį Tikėjimą. Pasaulio pažinimas nebus pilnatviškas be savęs pažinimo. Pagonybė yra mūsų tautos dalis. Na, o kai žmogus žino ir yra laisvas, gali pasirinkti, kas, jo manymu, yra teisingiausia, priimtiniausia. Esu tikras, kad senojo lietuvių tikėjimo laukia atgimimas.

Alkas.lt: Vienas iš aktualiausių dalykų dabar visuomenėje yra moralė. Jos nebuvimą ženklina korupcija, visuomenės pasitikėjimo neverta teisinė sistema. Koks jūsų organizacijos požiūris?

A. J.: Nationiečiai pasisako už gyvenimo filosofiją, kurioje svarbios ne tik tokios vertybės kaip sąžiningumas, teisingumas, bet ir asmeninė atsakomybė. Visų pirma, tu pats privalai elgtis dorai, nenusižengti įstatymams, žmogiškumui. Pats esi atsakingas ir už savo valstybės gerovę, ir už tautos likimą. Žmonės turi suprasti, kad svarbiausias dalykas, kad gyvuotų tauta, yra tautinės šeimos. Tik kurdami lietuviškas šeimas ir gimdydami lietuvius mes galime užtikrinti lietuvių tautos ateitį.

Alkas.lt: Lietuvoje dabar ypač aktualus emigracijos klausimas. Ką jūsų organizacija mano daryti, kad spręstų šią problemą. Koks apskritai jūsų požiūris į emigraciją?

A. J.: Didelė dalis tautiečių emigruoja ne tik dėl noro lengviau ir daugiau užsidirbti. Nuo emigracijos stabdo ne tik mano jau minėti politiniai sprendimai valstybės valdyme. Galingas motyvas – idėjinis. T.y. liekama gyventi Tėvynėje, nes manoma, kad taip elgtis yra „Teisinga“. Nors ir ne taip „apsimoka“.

Alkas.lt: Daug buvo kalbama apie pačią Natonią, tačiau tavo asmeninis vaidmuo taip ir lieka neaiškus. Kas esi šioje organizacijoje?

A. J.: Nationijos dėl įvairių priežasčių nepalikome vien tik filosofija-tekstu. Matydami, jog patiems reikės atlikti nemažai praktinio darbo, kad tai virstų judėjimu, 2010-ųjų lapkritį įsteigėme tokio paties pavadinimo asociaciją. Esu jos prezidentas.

Alkas.lt: Tuomet įdomi atrodo ir tavo paties nuomonė apie tam tikrus reiškinius mūsų valstybėje. Ką manai apie Lietuvos priklausymą Europos Sąjungai? Galų gale apie pačią organizaciją?

A. J.: Manau, kad iš maišo lenda vis daugiau ylų. ES užgimė (bent jau taip priimta manyti) kaip ekonominė sąjunga, supaprastinanti narių tarpusavio prekybą ir padidinanti jų konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu.

Tačiau pamažu ES virto gremėzdiška biurokratų perykla, kuri ne tik panaikino sienas tarp šalių, bet ir „užmiršo“, kad dėl bendros gerovės reikia išsaugoti kiekvienos iš valstybių, tautų savitumą. Vis aiškiau siekiama visus paversti betaučiais europiečiais.

Ko gero, galėčiau nemažai šia tema kalbėti (beje, esu baigęs Europos Sąjungos politikos ir administravimo magistro studijas), tačiau pasakysiu trumpai – ši sąjunga iš nepriklausomų valstybių susivienijimo kasmet vis labiau virsta į imperiją.

Buvimas tokioje imperijoje taps pragaištingas ne tik narių valstybingumui, bet ir pačioms tautoms. Europos Sąjungą būtina keisti iš esmės arba žmonėms reikia drąsiai pareikšti savo valią, išsireikalauti referendumo ir nubalsuoti už išstojimą. Kalbu ne tik apie lietuvius. Nebent pasirodys, kad taikiai išstoti nėra leidžiama ir tai – tik mitas…

Alkas.lt: Dabar gana daug kur galima išgirsti kalbų apie Danielį Vretstromą, švedų nacionalistą, taikų septyniolikmetį vaikiną, kuris buvo nužudytas “tolerancijos” šalininkų imigrantų kaip neva rasistas, kuriuo reikia nusikratyti. Jo garbei kasmet yra rengiamos Salemo eitynės, į kurias susirenka tūkstančiai žmonių, protestuodami prieš multikultūrinę visuomenę. Ką apie tai manai?

A. J.: Teko apie tai skaityti. Yra daugybė pavyzdžių, kai demokratiją iškreipusiame Vakarų civilizacijos pasaulyje, kuriam, žinoma, priklauso ir Lietuva, taikomi žiaurūs dvigubi standartai. Vieni – piliečiams ir nelegaliems imigrantams, kiti – nacionalistams.

Už tokius pačius nusižengimus nacionalistai baudžiami keliskart didesnėmis bausmėmis. Nacionalistų teisės dažnai būna mažesnės net nei nelegalių imigrantų. O nusikaltimai, atlikti prieš nacionalistus, yra maskuojami, dangstomi, tiesiog skatinami.

Didelės įtakos tam turi nemarus stereotipas, kad visi tautininkai, nacionalistai neva yra arba realūs, arba potencialūs fašistai, kurie žudo žmones ir tuoj sukels naują karą… Šio stereotipo gajumą nuolat palaiko įtakingos ir turtingos žmonių grupės, suinteresuotos, kad dar nenutautėję žmonės atsisakytų savo šaknų, sąsajų su Tauta ir Tėvyne.

Alkas.lt: Vienas iš garsių rašytojų, G. Orwellas, abiejose savo knygose plėtojo diktatūros įvaizdį. Jis kalba apie dvejamintę, kuri keičia žmonių kalbą ir per ją -- mąstymą. Dabar yra aktualus kalbos taisymas – „negro“ į „afroamerikietį“/“juodaodį“ ir pan. Kaip jūs tai vertinate?

A. J.: Manau, tokia situacija nepatenkinti žmonės turi teisę vartoti įprastus žodžius. Žinom, kad ispaniškai „negro“ reiškia „juoda“. Žodžių koregavimo tendencija jaučiama. Ypač identiteto, tolerancijos srityje. Tačiau graudu arba juokinga darosi matant, kad tolerancijos siekiama neigiant skirtumus, bandant juos maskuot, net žodžius keičiant.

Skirtumų naikinimas tikrai neveda prie tolerancijos. Juk darželyje iš vaikų nebūtina atimti visų žaislų arba visiems leisti žaisti tik su identiškais tam, kad jie nesipeštų. Vaikus reikia mokyti, kad skirtumai leidžia turėti įvairius privalumus kiekvienam, o visiem kartu tokiu atveju – būti įdomesniems, stipresniems. Ir, kas yra dar sunkiau, išaiškinti, kad reikia džiaugtis ir mylėti savo skirtingumą ir jį puoselėti. Apie tai ir kalba Nationija.

Alkas.lt: Vis knieti paklausti, tik nedrąsu: ką manai apie šūkį „Lietuva – lietuviams“? Kokia organizacijos pozicija?

A. J.: Manau, kad sveikame ir protingame pasaulyje tai turėtų būti ne šūkis ir ne siekiamybė, o realybė. Ir nematau tame kitų tautų diskriminacijos, kurią labai stengiasi pamatyti monopolinių globalistų, pseudoliberalų, komunistų fanatikai.

Juk kiekviena tauta turi savo Tėvynę. Nė viena neužgimė vandenyne ar kitoje planetoje. Todėl visi turi savo namus. Kodėl kai kurie turi atiduoti dalį savo namų kitiems, kurie visai nėra benamiai? Suprantu šį šūkį kaip skatinimą gyventi savo žemėje. Būtų blogai, jei kažkas šauktų „Lietuviams – Lietuva, Latvija, Lenkija“ ar panašiai.

Alkas.lt: Jei taip, koks jūsų požiūris į imigraciją (į Lietuvą)?

A. J.: Manau, kad Lietuvai nereikalingi kitataučiai imigrantai. Ilgaamžiškas demografinių, socialinių problemų sprendimas priklauso nuo gimstamumo, sveikos gyvensenos skatinimo, darbo vietų kūrimo, socialinių garantijų ir t.t. Kai šalis klesti ekonomiškai ir trūksta „darbo jėgos“, yra šiek tiek kitokie sprendimo būdai. Tuo tarpu vienoje ar kitoje situacijoje tikėtis valstybės problemas išspręsti imigracijos dėka yra tik savęs apgaudinėjimas. Pirma – tai gali duoti tik trumpalaikį efektą, nes trumpam pašalinama problema-pasekmė, o ne jos priežastys, kurios nepašalintos vėl kartojasi. Antra – atsiranda „šalutinis poveikis“. Iškyla imigrantų integravimo visuomenėje, lojalumo valstybei, nutautėjimo problemos.

Alkas.lt: O kaip dėl pagarsėjusių Kovo 11-osios eitynių?

A. J.: Dvejus pastaruosius metus dalyvavau Kovo 11-osios eitynėse. Jose dalyvavo ir pakviesti draugai. Tiek man, tiek jiems eitynės paliko gerą įspūdį. Žinoma, dalyvausiu ir 2011 metais. Organizatoriams turiu keletą pasiūlymų. Tiek Nationijos dėka, tiek asmeniškai kviesiu žmones prisijungti.

Alkas.lt: Na, ir paskutinis klausimas: kokiu būdu galima prisijungti prie Nationios? Tikiu, kad tokia nacionalizmo forma bus priimtina kiekvienam tautiečiui.

A. J.: Visų pirma kviečiu visus perskaityti trumpą ir konkrečią Nationia filosofiją, kuri patalpinta mūsų internetinėje svetainėje http://www.nationia.com

Tada galėsite nuspręsti ar norite ir kodėl norite prisijungti. Ten pat nurodyti ir reikalingi kontaktai. Beje, Nationijos idėjomis galima vadovautis bei veikti taip pat ir individualiai. Tai tiesiog priklauso nuo charakterio, žmogaus tipo. Laukiame Jūsų.

Dėkojame Andriui!

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Judėjimas už tautų išlikimą NATIONIA - www.nationia.com

Parašytas: 04 Lap 2012 17:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Like Nationia LT on Facebook

Nationia Idėjinis

http://www.facebook.com/nationia.idejinis

http://www.facebook.com/NationiaLT

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: