Raštingumas Rusijos imperijos gubernijose XIX a. pabaigoje
http://istidom.blogspot.com/2013/12/ras ... rijos.html
2013 m. gruodis 4 d., trečiadienis
XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje buvo bandoma nustatyti gyventojų raštingumo lygį visose šalies gubernijose ir paskelbti gana įdomūs duomenys.
Raštingiausiais pasirodė protestantiškų suomiškų, estiškų ir latviškų gubernijų gyventojai (čia anksčiausiai pradėtos kurti liaudies mokyklos), o štai lietuviškose, gudiškose, lenkiškose ir daugumoje rusiškų gubernijų raštingumas buvo nekoks (net raštingiausios rusiškos Jaroslavlio ir Sankt-Peterburgo gubernijos ženkliai atsiliko nuo buvusios Livonijos).
1884 – 1890 m. leidžiamo „Statistinio žinių rinkinio“ duomenimis Estliandijoje (dab. Šiaurės Estija) buvo tik 4,85 proc. neraštingų, Lifliandijoje (dab. Šiaurės Latvija ir Pietų Estija) – 5, 25 proc.
Trečioji vieta atiteko rusiškai Jaroslavlio gubernijai su 36,58 proc. neraštingumu, ketvirtojoje atsidūrė latviškas Kuršas (Kurliandijos gubernija) – 39, 66 proc.
Tuometinės Rusijos sostinės Sankt-Peterburgo gubernijoje gyveno 40,89 proc. neraštingų, Maskvos – 47, 36 proc. Beje, gana aukštas raštingumo lygis užfiksuotas Dagestane (42,50 proc. neraštingų), kuris pagal šį kriterijų lenkė Maskvos guberniją.
Kauno ir Vilniaus gubernijose padėtis buvo blogesnė. Kauno gubernijoje - 80,93 proc. neraštingų, Vilniaus – 84, 15 proc.
Palyginimui kai kurios kitos netoliese esančios gubernijos:
Suvalkų (čia gyveno daug lietuvių) – 86, 37 proc. neraštingų.
Varšuvos – 76, 17 proc. neraštingų.
Gardino – 77,38 proc. neraštingų.
Minsko – 81,03 proc. neraštingų.
Lomžos – 83, 75 proc. neraštingų.
Tuo tarpu 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis sudarytas raštingumo žemėlapis rodo padidėjusį Kauno gubernijos gyventojų raštingumą iki (jei akys manęs neapgauna) 40 – 50 proc. raštingų (tokia pati spalva kaip Maskvos gubernijos).
Vilniaus gubernijoje tokių buvo 20 – 30 proc. Suvalkų gubernijos raštingumas čia – 30-40 proc.
Pagal šį 1897 m. žemėlapį lenkiškose gubernijose raštingumas svyruoja nuo 20 iki 40 proc., Gudiškose – nuo 10 iki 30 proc.
Aukščiausi rezultatai vėl latviškoje ir estiškoje „pribaltikoje“ + Suomija bei teritorijos apie Sankt-Peterburgą.
Iš esmės lietuviška gubernija čia galima įvardinti tik Kauno guberniją, kuri apėmė Vidurio Lietuvą ir Žemaitiją. To meto Vilniaus ir Suvalkų gubernijos lietuviškomis buvo tik dalinai.
Pranešimą parašė Vitalijus M.
