Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybė ir lietuvių etninės žemės, okupuotos carinės Rusijos ir Vokietijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Parašytas: 25 Sau 2013 21:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27146
Miestas: Ignalina

Romualdas Beniušis. Kretingiškis Berekas Joselevičius – legendinis kovotojas už tautų laisvę

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... sve/94014/

2013-01-25

Berekas Joselevičius, hebrajiškas vardas Ber-Dov gimė 1764 rugsėjo 17 dieną Kretingoje, vietinių žydų šeimoje. Tuo metu Kretinga priklausė Abiejų Tautų Respublikai, kurią sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Mokėsi žydų pradinėje mokykloje Kretingoje, vėliau, savo dėdės prižiūrimas ir globojamas, mokslus tęsė Telšiuose.

Gabų jaunuolį pastebėjo tuo metu Kretingos dvarą valdęs Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Berekas tapo jo reikalų patikėtiniu, rūpinosi prekybos reikalais. Daug keliaudamas po Europą, išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Vakarų Europos kultūra, užmezgė plačius prekybinius ryšius, todėl išsilavinusiam ir jau praturtėjusiam jaunuoliui norėjosi naujų gyvenimo iššūkių ir išbandymų.

Proteguojamas Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio reikalų patikėtinio A. Hiršovičiaus, jis 1788 metais apsigyveno Varšuvoje, jos priemiestyje Pragoje, kur tradiciškai gyveno žydų bendruomenė. Ten jis toliau sėkmingai vystė savo prekybinę veiklą, prekiaudamas arkliais ir pašaru. Tais pačiais metais sukūrė šeimą ir netrukus susilaukė sūnaus Jozefo* ir dukros Lejos.

Žinomiausias pasaulyje kretingiškis B. Joselevičius, savo gyvenimą paskyręs kovai už tautų laisvę ir nepriklausomybę, galėtų tapti vienu iš simbolių, vienijančių lietuvių, lenkų, prancūzų ir žydų tautas.

1789 metais B. Joselevičių, prekybos reikalais viešintį Paryžiuje užklupo Didžioji Prancūzijos revoliucija. Jos skelbiamos laisvės, lygybės ir brolybės idėjos jį užvaldė ir tapo jo tolesnio gyvenimo siekiu ir tikslu. 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę su šūkiu – ,,Už mūsų ir jūsų laisvę“. B. Joselevičius kartu su savo bendraminčiu J. Aronovičiumi kreipė į Lenkijos žydus, ragindami juos prisidėti prie sukilėlių ir kartu kovoti už laisvę.

Gavus sukilimo vado T. Kosčiuškos pritarimą, jiems pavyko suformuoti apie 500 karių turintį lengvosios kavalerijos žydų pulką, kuriam vadovavo pulkininko laipsnį gavęs B. Joselevičius.

Kitaip susiklostė jo buvusio globėjo, Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio likimas, kuris, prasidėjus sukilimui, taip pat buvo Varšuvoje, ten redagavo 1794 balandžio 2 dienos kreipimąsi į tautą-universalą, smerkiantį sukilėlių veiksmus.

Už tai vyskupą apkaltino valstybės išdavimu, generolo T. Kostiuškos įsakymu areštavo, o 1794 birželio 28 dieną be teismo kaip tėvynės išdaviką viešai turgavietėje pakorė. B. Joselevičiaus vadovaujami žydų kavaleristai sukilėlių gretose didvyriškai kovėsi su 1794 m. lapkričio 4 dieną Varšuvą apsupusia karvedžio Aleksandro Suvorovo vadovaujama gausia carinės Rusijos armija, dauguma iš jų žuvo.

Juliusz Kossak. Pulkininkas Berekas Joselewiczius (1861).

Norėdama įbauginti sukilėlius, Varšuvos priemiestyje, Pragoje, Rusijos armija surengė masines gyventojų žudynes, buvo nužudyta apie 20 tūkstančių žmonių.

Netrukus 1794 m. lapkričio 6 dieną Varšuvos gynėjai kapituliavo. Pats B. Joselevičius išvengė žūties ir 1795 metais su šeima pasitraukė į tuo metu Austrijai priklausiusį Galicijos miestą Lvovą.

Iš ten 1798 metais persikėlė į Italiją, kur įstojo į Lenkų legiono, vadovaujamo generolo Jano Henriko Dombrovskio, gretas. Šis legionas kovojo kartu su įvairių tautų kariais Prancūzijos armijos gretose.

Tarp legionierių populiari 1797 metais sukurta ,,Lenkų legionierių daina”, simbolizavusi prieš 2 metus prarastą Lenkijos valstybės nepriklausomybę, ir vėliau pamėgta lenkų tautos, jos karių ir 1831 bei 1863 metų sukilėlių prieš carinės Rusijos priespaudą, 1926 metais pripažinta oficialiu Lenkijos himnu ir juo išlikusi iki šių dienų.

1803 metais B. Joselevičius tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose. Tais pačiais metais už karinius nuopelnus ir drąsą vienas iš pirmųjų apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu, kurį 1802 metais įsteigė Napoleonas Bonapartas.

1807 metais, sudarius Tilžės taikos sutartį tarp Prancūzijos, Rusijos ir Prūsijos, įsteigiama Varšuvos kunigaikštystė, vėl atgaivinama Lenkijos, kaip suverenios valstybės, atkūrimo idėja. Jos teritorijai priklausė ir dalis Dzūkijos bei Suvalkijos. B. Joselevičius įsiliejo į jos armiją, jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Vadovaudamas ulonų eskadronui, dalyvavo įvairiuose mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene, juose pasižymėdamas ypatinga drąsa. Už karinius nuopelnus 1808 metais apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu, karinės šlovės ordinu – Virtuti Militari. B. Joselevičius žuvo 1809 gegužės 5 dieną, eidamas 45-uosius metus, mūšyje prie Kocko miesto su į Lenkiją įsiveržusia Austrijos kariuomene. Netoli Kocko jis ir palaidotas.

Taip kretingiškis B. Joselevičius tapo Lenkijos nacionaliniu didvyriu, o žydai jį ir dabar laiko savo tautos didvyriu.

1909 metais, minint 100-ąsias jo žūties metines, prie Kocko miestelio, netoli Liublino, ant kalvos, kur jis palaidotas, buvo pastatytas paminklinis akmuo su įrašu, kuriame paminėtas ir Kretingos vardas.

B. Joselevičiaus vardu įvairiuose Lenkijos miestuose, taip pat ir didžiuosiuose – Krokuvoje ir Varšuvoje, pavadinta 30 gatvių, jo žygius ne kartą aprašė lenkų ir žydų rašytojai bei istorikai, jį savo paveiksluose mūšių metu vaizdavo ir tapytojai, o ypač žinomas lenkų dailininkas batalistas Julijus Kosakas.

2009 metais, minint 200-ąsias jo mirties metines, Prancūzijos ambasada Varšuvoje surengė mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo žymūs Lenkijos ir Prancūzijos istorikai, mokslininkai ir politikai.

Tais pačiais metais Lenkijoje ir Izraelyje buvo išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas, skirtas B. Joselevičiui, kuriame pavaizduotas dailininko Julijaus Kosako 1893 metais nutapytas paveikslas – ,,B. Joselevičius mūšyje prie Kocko“.

Žinomiausias pasaulyje kretingiškis B. Joselevičius, savo gyvenimą paskyręs kovai už tautų laisvę ir nepriklausomybę, galėtų tapti vienu iš simbolių, vienijančių lietuvių, lenkų, prancūzų ir žydų tautas.

Istorinių faktų, skiriančių tautas, įvairių nuoskaudų turime pakankamai, bet kodėl neieškome faktų ir istorinių asmenybių, jas vienijančių? Juk dažnai ypatingų pastangų net nereikia. Kas trukdo kretingiškiams artimiau bendrauti ar net susigiminiuoti su Lenkijos Kocko miestu, kur taip gerbiamas jų kraštiečio atminimas, o jo kapas gausiai lankomas turistų?

Manau, kad Kretingoje mažų mažiausiai turėtų iškilti paminklas ar kitoks atminimo ženklas, ant kurio keturiomis kalbomis – lietuvių, lenkų, hebrajų ir prancūzų – būtų parašyta, kad čia, Kretingoje, gimė ir gyveno kovotojas už tautų laisvę ir lygybę, apdovanotas aukščiausiais Prancūzijos ir Lenkijos valstybiniais ir kariniais apdovanojimais – B. Joselevičius. Tai būtų ir padėka jam už Kretingos vardo garsinimą visame pasaulyje ir atminimo ženklas, primenantis apie čia kelis šimtmečius gyvavusią gausią žydų bendruomenę.

Deja, šiandien apie tai Kretingoje ir kituose rajono miesteliuose, kur žydų bendruomenės irgi buvo gana gausios, primena tik masinių žudynių vietos ir apleistos kapinės.

Dėl atminimo ženklo, akmeninio stulpo B. Joselevičiui atminti, dovanojimo kretingiškiams, 2012 metais į Kretingos rajono savivaldybę kreipėsi J. Bunkos labdaros ir paramos fondas.

Tenka apgailestauti, kad Kretingos rajono valdžia šio klausimo net nesvarstė. Matyt, ją vis dar tebekausto įvairios baimės, aiškiai matomas ir abejingumas savo miesto istoriniam paveldui, galinčiam prisidėti prie turizmo vystymo. Tikėtina, tam įtakos turėjo ir informacijos trūkumas bei partnerių nesusikalbėjimas. Vis dėlto manau ir tikiu, kad ir Žemaitijoje, ir kitur Lietuvoje, o gal ir užsienyje – Lenkijoje,Izraelyje ar Prancūzijoje, atsiras žmonių, visuomeninių organizacijų, padėsiančių įamžinti žymaus kretingiškio atminimą, o gal pagaliau iš saldaus miego atsibus ir vietos valdžia.

*Sūnus Jozefas Berkovičius gimė 1789 metais Varšuvoje, 1809-aisiais, tebūdamas 20-ies, įstojo į Varšuvos kunigaikštystės armiją, kartu su savo tėvu dalyvavo mūšyje su Austrijos kariuomene prie Kocko. 1812 metais Napoleono Bonaparto armijos sudėtyje dalyvavo kare su Rusija, už narsą ir karinius nuopelnus (mūšiuose patirs 16 sužeidimų) bus apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu. 1831 metais dalyvavo sukilime prieš carinę Rusiją sukilėlių gretose, kovojo ir Lietuvoje. Savo tėvo pavyzdžiu bandė sukurti žydų kavaleristų pulką, tačiau nesėkmingai. Po sukilimo pralaimėjimo pasitraukė į Angliją, kur 1846 metais ir mirė.

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

Knope
2013-01-25 11:26

Labai džiugu, kad po mažą mozaikos elementą susigrąžinam mūsų bendrą (lenkų, lietuvių, žydų) paveldą.

Nord
2013-01-25 18:00

Tasai paveldas nebuvo atimtas, nei pavogtas. Jis yra, tik reikia juo naudotis, tai yra mokėti šias kalbas, įdėti pastangų jas išmokti. Bet mūsų melagiai politikai su jiems uoliais tarnauti mokytojais padarys viską, kad tau neliktų laiko, nei galimybių.

Žygeivis
2013-01-25 19:55

Gal kas paaiškins, o ką bendro visa tai turėjo su Lietuvybe ir Lietuvių Tautos siekiais - juk niekur to sukilimo dalyviai net nepyptelėjo apie Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, tuo labiau lietuvišką?

Ir Konstitucijoje, kurią taip gynė Lenkų sukilėliai, jau buvo išnaikintas net ir Lietuvos vardas.

Beje, palyginimui vertėtų prisiminti, kad Caro valdžia tai padarė tik 1840 m., uždrausdama minėti Lietuvos vardą valstybiniuose dokumentuose. Lenkai tai padarė dar 1791 m. - Žečpospolitos gyventojai joje jau vadinami tiktai „lenkų tauta“.

Lietuvoje privalome didžiuotis savais nacionaliniais didvyriais - būtent tais, kurie per amžius kovojo už Lietuvybę, o ne už Lenkybę, Žydybę ar dar ką nors....

baltrus
2013-01-26 10:17

Įdomus straipsnis. Antras komentaras - keistas, trečias - apgailėtinas.

Žygeivis
2013-01-26 15:15

Ponas baltrau, gal išsamiau išdėstysite, kuo jums neįtiko mano klausimas?

Pvz., šis:

Gal kas paaiškins, o ką bendro visa tai turėjo su Lietuvybe ir Lietuvių Tautos siekiais - juk niekur to sukilimo dalyviai net nepyptelėjo apie Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, tuo labiau lietuvišką?

P.S. Nors man ir taip gana akivaizdu, kad jūsų tikrasis "idealas" (siekiamybė, kalbant lietuviškai) yra artimas klasikiniam "muravjoviškui-pilsudskiniui-susloviškui-auštreviškui": "Lietuva liks, bet be lietuvių".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Parašytas: 01 Gru 2015 01:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27146
Miestas: Ignalina

Įdomus atsišaukimas (1794-04-30)- Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai

http://www.epaveldas.lt/recordImageSmal ... 52&seqNr=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Parašytas: 01 Gru 2015 01:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27146
Miestas: Ignalina

Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškas atsišaukimas (1794-04-30)

ACISZAUKIMAS

RODOS NAYDIDZIASIAS NARADAUS LETUWOS UNT WISOS
GASPADORIOS, KATRIE GIWIANA ULICZIOS, y MIE-
SIETIELOS UNT WISOS ZIEMIES LITUWOS.

WAyna stroszna Lituwoy! Maskoley mums ją pyrm dwieiu mietu użsakia Zdrayte Tewikszcios ju inwiedie, słabasty su niewiernasti musu sulączyta, buwa prytłumita, dabar pryspaudimas, yr nieniewela stroszna, prymusia mus isa sunkios niewalos acistot drusiey, y jos Niepretelos musu iszgurdint. Kur eyna ant wisu szcziesties, ar prapolima tenay pamaciie, yr ratunkes ligiey wysim prigul.

Pablagasławija Diewas siłoy, yr atwogoy Giwiantojoms musu Karaiistes: jau Krakawas, Warszawa, yr Wiłnas, czysti nu Maskolu, iau wisos iszpiowie drusi musu Zołnierey, tu miestu żmonau, artimieju Uliczu Gaspadorey, wirey, yr Motieres – Sugauti Generołay Maskwos, Armatas ju, karunas, striełbu dowgumas, pinigu, yr wisokiu gieribiu, powiantu, yr kiek tuksztanciu niewalniku sugautu, o użmusztays żiamia ira abdinkta; aptureje patieku, yr dziauksmu uż krywidos niekałtu Narodous, Iszbiega atliki Maskoley; isz ta piktuma giełaziu yr ugniu pustit pradieja musu Ziamia; jus artojey Broley pabeykit tu waynu drusiey, kurę Załnierey, Bajorey, yr Mieszczioniey pradeje adwozney.

Pamiaskim uwaziott ant rożnastis stonu, Zmonies esma wisi ligi, bo wisi ant tos paczios żiamias giwianam; Krauju Zmoniu musu nie prietieles pile, Gieribies yr namos diagina; ach diel Diewa! ratawokiemes kas kayp gali! ginkim giwieniama sawa kożnas! Tiewos, Brolos, yr Sunos jusu, niemiłasirdingas Maskolus muczyia, kamoja, yr użumusza – Weykialey! Tiewos jusu diku Kaźokay bada yr kapoja! Motinas jusu, Siesieros, Mergas, yr Prietełkas Tironey Załnierey iszwiada, tusa, yr muczyia! keyp można Iszmanit; Zmonias Waykus jusu, yr kudikus ka maziausius ant dzidu pikti Kazokay nieszojo, yr draska! żuriekiet Sunaytey! ant krowia niekałtey prelata sawu Tiewu; żurekt Wirey, ant krawjn, yr smierties sawu Gimmiu, yr Familijos; żiurekit żmonies ant akrucieństwa Tyronu. Pażarey yr ugnios strosznas iszwisu szalu, diagina Maskoley Uliczos, miestos, miestelos, yr Kaeczamas! plesza, yr Ima, geyszina wisus żmonies giwiananczius sodosie, miestosie, yr Dwarosie. Kurogi Duszias yr szyrdies nie plesza geylistes! ziurintiem ant wisokios ugnios, yr pażaras Trobu niekałtey użdiagintu, ant uliczu iszgubitu; pakoley runkas turesit surysztos! pakol miłasiurdistie niereykalinga aniems rodiste! pakoley sowsiemis akimis, yr abnumirusy Dusia łayukanty smiercia, nu pasuitysiu nieprietelu Maskolu yr nie milas yrdingu Kazoku! Ginkieties żmones nuog nepretelu Tiewiszkos musu giwenyma jums imt norete, teyp jums prysaka Prowa Naturas. Ginkieties żmones nuog nieprieteli, kurie giwentojus jusu i sunki niewali troksztt imty, teyp jums prysaka daryty pagiwenymas tarp sawys! żmonys wysy yr artojey jus Broley musu, kuriu su krauyju prakayktu, yżdyrpta ziamia ciełay Karalistey duoda żywnasty imkiety isz tarp sawies macnius Waykielus duokiet anyms striełbas irakas, dzidas, dalgius bardisius, abswadyngtus yr kad tyktay galet rasty, ant użmusieyima sawa nieprietelu. Isykłauskieti kuriu kielu yr par kokia kruma, upę, tyłta, komsza eyna niepretelu użłayskiet medis kielos, deginkiet isz-wysu szalu, myszka; kur tyktay galet atrasty. Pilnawokiet ant kielu Kazokus ant rabunku yr sudegima jusu iszsiustus. Tegul prepuł neprietelus akrutnas, ne gayle kieties krauja jusu Tyronu: kurie namus dagioja, o waykus nekałtus kamoja, yr użmussa.

Palekiet namosy abo krumusy uszsleptus tus tyktay, kurie gałet iszdyrpt ziemę yr nżsiet dyrwas: o kiety wysy, kurię tyktay galet imkieties uż kierwio uż dalgio, uź dzida, strielba, yr wysokiu naredziu. Del Diewa ginkiet yr ratawokiet sawa Tiewiszkie, wienay acharnikus sunskiet, an bałsa wayska musu Karalistes, kursay tayp dydela daykta padary su pamaciu Diewa, Wilnuy, jog mums jau wartus pyrmos walnastys atwiery, yr Konstytucya trecios dienos Moja, kuria jums swabada yr wałnasty ustanawyia, sugrąźynty pastauawija, kiety namusy, Dwarunsy kiettes, yr łączykietes su Bajorays, Szlachtas atwożnays, o kłausydamy wyrszynibes su paredku yr bayme Diewa uższokiet kiela Neprietelu, kur tyktay galet. Naykinkiet tus neprietelus, kayp yszmanidami.

Diewas yra su jumis Broley mili, sprowa musu giera wałnasty mumis duoda, o neprieteley noreją mums yszpleszty, paredka giara ziamoy musu nepryleyda, Ponus gierus yr nekałtus ynewala ima, yr tajemnay yszweża, żałnierus musu yszgaynioty yr strełbas yr szoblos atimty konecznay nore, puszkas użgrebty, yr Skarba cieła. Padotkus musu yszgaysinty o nepretelems mnsu yr zdraycoms kurey iwedze Maskolus y musu Karalisty ataduot kanecznay nore, Granicias musu Maskoluy użwazia. Ziemia musu be Waynas yr nekaltay atime, o kitus musu Susiedas ant supleszyma musu Karalistes pabudyie, o dabar ugniu yr Mieczu wisus yr wisur gayszyua. Ratawokieteys Broley! Ginkieteys Gaspadorey! spakaynastis jusu jau jeimis neka nepadarys, tegul atwoga jusu Nepretelu gabije, musza yr naykina.

Jus Uradnikay, Ekonomay, Waytay, Ławnikay, kad tyktay tą Raszta atimsit prisakom jumis abznayminti wisims Gaspadorems kad wysy butum gatawy muszty neprntelu dokiet żmonyms strełbas, dzidas, dalgies, yr patys bukiet wisims do atwogas prkłodu.

Kas nebus sumumis bus, nepretelu sawa żiemes! neira dabar Partyos yr surynkima kitus szales kas tyktay partyas darys yr nenoreys su tykrays yr gierays gaspadoreys wienibeys tureti bus pakorotas, ant szubienicios. Ginkites żmones nuog nepretelu, ginkites kiek tyk jusu silos tureset, kiek tyktay galeset; ginkietes nuog pagonu nepretelu, kursay namus dagin, źmonis użmusza. Geribe płesza yr naykina yr nieka niepalikta tyktay ziamie yr akmy. Saugokitiesi zdraiciu Tewiksztos, o kada kokios żyniosete abznaymikiet wiresnybey atweskiet ant suda, kuris anus uukarios. Ginkiet o żmones żywatu sawa. Tiewos Brolos yr Artymos sawa, a je neginseses, Nepreteles pagonas, atyms jums giwenyma

Wałnastis yr miłas pagiwenimus jumis yr waykams jusu ira prigatawota. Muszkimos wysi su nepretelu, a imkimes yr Giełbiekiem wienas kita. Jau peskutinis dabar ira terminas yr cziesas ar muszemtis, giwenty wieroy Szwentoy su wałnasty, arba nemuszyntems prapolty su musu Karalisty yr su słowu. Tas Rasztas duotas ant Sessos Narodaus musu Rados Naydydziaysos, Miata 1794 Kwietnia 30 dnia.

Jozefas Niesiołowskas Wajewoda Nawagradzkas.
Benedyktas Marikonis Pisaris W X. Litt:
Stanisławas Mirskas Pisaris W X Litt:
Michałas Braśtawskas Storaśta Minskas
Dominikas Narbutas Wayskas Lidzkas
Michałas Grabowskas Kaniuszas W. X. Lit:
Stanisławas Waławicza Podkamarios Rzeczyckas
Mikołłas Sabba Chreptowiczas Marszałkas Oszm:
Walentas Goreckas Wayskas Wileń:
Benedyktas Karp Charunżas Upitskas
Antanas Lachnickas Wice Prezydentas mieśta
Wilnas.
Kajetonas Nagurskas Charużas Pttu Szawlas
Thadeuszas Wysogierdas Ziamias Wilna
Mikałojus Murawskas Rasztynikas Wayskawas
Kunigas Martynas Poczobutas Rektarys A. Wilen.
Kunigas Michałas Karpowiczas Archydyak: Smol:
Samuelas Korsakas Pułkownika W. X. L.
Jurgis Białopietrawicza.

L. S.

Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai / paruošė Juozas Tumelis. Vilnius: Žara, 1997, p. 12-13. – (Historiae Lituaniae fontes minores; 1).
http://lietuvos.istorija.net/lituanisti ... -04-30.htm

Plačiau čia:
https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Aciszaukimas

Prikabinti failai:

Kosciuškos atsišaukimas lietuvių kalba.jpg [ 82.23 KiB | Peržiūrėta 540 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Parašytas: 07 Sau 2020 23:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27146
Miestas: Ignalina

Laimonas Umbrasas‎ - ЛИТВИНЫ

B Полонецком универсале Тадеуш Костюшко не обмолвился ни словом про белорусов, Беларусь, Литву, да и литвинов тоже не упоминал.

На фотокопии подчёркнуты слова «Polska», «Polacy», «Polski» и т.д.

Но еще более красноречивым доказательством того, что Тадеуш Костюшко не ассоциировал себя ни с Беларусью, ни с белорусами, ни с литовцами, выступят его слова.

Так, 24 марта 1794 года из воззвания Войску Польскому и Литовскому:

…Освободим Родину от рабства, вернём славу имени Поляка, самостоятельность нации, заслужим благодарность Отечества и дорогую солдатскую славу!

https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... =3&theater

"W maju 1789 roku pisał on w liście do swego sąsiada (i posła trockiego na Sejm Czteroletni) Michała Zalewskiego, iż pacyfikacja Rusinów jest niemożliwa bez utemperowania ich fanatyzmu, ten zaś można okiełznać „pewnym i najłagodniejszym” sposobem, a mianowicie „łącząc święta wszystkie ich z naszymi, jeden niech będzie kalendarz, postarać się, aby popi mszę mogli mówić po polsku”.

W dalszym ciągu swego listu Kościuszko pisał: „Przyzwyczajać ich [Rusinów] potrzeba do polskiego języka, niech w polskim języku wszystkie ich nabożeństwa będą. Z czasem duch polski w nich wejdzie. Za nieprzyjaciela sądzić będą potem tego, który by nie umiał języka narodowego...”. Zaczną nienawidzić Moskala, Prusaka i Austriaka, tak jak Anglik nie cierpi Francuza".

Język polski a świadomość narodowa – prof. Janusz Tazbir
http://www.rjp.pan.pl/index.php?option= ... &Itemid=50

Итак что мы видим? Белaруского героя?

Мы видим полякa который борется за восстановление целостности Польши, включая "литовскую провинцию", и за полную полонизацию русинов - белaрусов.

Prikabinti failai:

Костюшко - Полонецкий универсал, 30 мая 1794 г..jpg [ 111.07 KiB | Peržiūrėta 1012 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1794 metais Lenkijoje prasidėjo generolo Tado Kostiuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę

Parašytas: 19 Bal 2021 16:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27146
Miestas: Ignalina

Tadeušo Kosciuškos lietuviškas dokumentas, 1794 m. gegužės 15 d.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybė ir lietuvių etninės žemės, okupuotos carinės Rusijos ir Vokietijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: