| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Tilžė http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=105&t=11122 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 22 Spa 2014 22:19 ] |
| Pranešimo tema: | Tilžė |
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... up_comment Vladas Palubinskas Sugardas.lt nieko apie tai, iš kur tas Visaginas. Kokia jo kilmė, daryba, paliudijimai? Lolita Mazon Aš irgi pasigedau Visagino kilmės paaiškinimo. Įsivaizduoju kažkada girdėjusi, kad naujadaras. Kęstutis Čeponis Yra gana smulkiai išdėstyta mano parengtoje pažymoje Aukščiausiajai tarybai ir Lietuvių kalbos komisijai. Bet kompiuteryje teksto neturiu, deja. Vladas Palubinskas Nieko apie vardo reikšmę neparašyta ir Miesteliuose.lt Kęstutis Čeponis Čia yra šiek tiek: Visaginas http://www.miesteliai.lt/miestas/visaginas.html "Dabartinis miesto pavadinimas galbūt yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, ir nuo jų visiems reikėję gintis." Vladas Palubinskas Aš gi neprašau ataskaitos, o tik pačio žodžio — nebepameni? Vladas Palubinskas Visaginas iš „visi ginasi“ — nerimta. Kęstutis Čeponis Greičiau jau iš "visus gina" - tai asmens vardažodis. Nors oficialiai laikoma, kad kaimas Visaginas vardą gavo nuo ežero pavadinimo, tačiau aš manau, kad buvo atvirkščiai. Žmogaus vardu buvo pavadinta gyvenvietė, o nuo jos jau savo vardą gavo ir ežeras. Tuo labiau, kad toks vardas yra užfiksuotas prūsų vardyne. Vardas, manau, iš tikrųjų yra prūsiškos kilmės, nes būtent į šias vietas buvo perkelti į Lietuvą pabėgę prūsai, ir čia aplink yra kelios gyvenvietės prūsiškais vardais, pvz. Tilžė. Vladas Palubinskas Visvaldas, Visgintas, tiksliau Viesgintas (arba Viesgintas, Viešgandas, Vaižgantas) — jau tikrovišas vardas, tad gyvenvietė galėjo būti Vis(a)gin(t)ai. Kęstutis Čeponis Ne, gyvenvietė buvo vadinama būtent gana tiksliu prūsišku vardu - Visagina. Tai yra vyriška lytis su galūne -a. Prūsiško vardo, užfiksuoto šaltinyje, dabar tiksliai neatsimenu, bet lyg ir Wissegina (?). Vladas Palubinskas Vyriška galūnė -a yra nutautinimo padarinys. Bet vienaskaita vietoj daugiskaitos — nedidelė klaidelė (tokių Lietuvoje daugybė). Ačiū, Kęstuti, už tikro lietuviško vietovardžio atkūrimą. Kęstutis Čeponis Ne, Vladai, pas prūsus buvo tokia vyriška galūnė - o pas lietuvius ji jau seniai išnykusi, tačiau kai kurie "atavizmai" dar yra likę. Pvz., nemokša, nevaleika ir pan. Lolita Mazon Jogaila, Norgaila, Survila. Kęstutis Čeponis Taip, ypač daug tokių pavyzdžių yra "užsikonservavę" lietuvių pavardėse bei senuosiuose varduose. Vladas Palubinskas Vėpla, kerėpla, rask rimtą tokį bendrinį žodį vyriškos giminės. Kęstutis Čeponis Taip, ypač daug tokių pavyzdžių yra "užsikonservavę" lietuvių pavardėse bei senuosiuose varduose. Vladas Palubinskas „Seniausiuose“ — tai čia tavo atminty ar „senuose“ raštuose? Kęstutis Čeponis Be abejo, raštuose, o taip pat dabartinėse lietuvių pavardėse, kurios yra iš tikro senieji lietuvių vardai. Žinoma, tegu šiuos klausimus išsamiau nagrinėja kalbininkai - lituanistai ir prūsistai. Nes aš juk tik mėgėjas, ir tiesiog pateikiu savo prielaidas. :) Birute Vaitkiene Kęstutis Čeponis - jei Tamstai TILŽĖ yra prūsiškas vietovardis, tai, sakyčiau, ankstokai dar Pačiam užsiimt vietovardžių studijom. Kęstutis Čeponis Gerai, Birute - pasitaisau :). Tilžė yra vakarų baltiškas pavadinimas. P.S. Puikiai žinau Tilžės pavadinimo kilmę - nuo upės Tilžė pavadinimo. O šis pavadinimas aiškinamas ((pvz., pas A. Vanagą) remiantis žodžiu "tilžti". http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp til̃žti, -ta, -o intr. Š, Brs 1. Rtr, RŽ, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Skr, Ds srūti vandeniu, darytis skystam, leistis, skysti: Žemė, kur guli vanduo, til̃žti pradeda J. Kas bus iš šitokio lietaus – dirvos baigia til̃žtiej Ktk. 2. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ mirkti (vandenyje): Mėsa til̃žta virale, t. y. mirksta J. Ruputės til̃žta vandinė[je] – reik skubti kasti, ka nesupūtų Vvr. Kaip ten til̃ši visą naktį kaip pelkė[je]? KlvrŽ. 3. DŽ, NdŽ srūti (ašaromis). 4. prk. gyventi nuobodžiai, rūgti: Kultuve (tingine), kurgi tu tilžti nevelėdama! Db. Niekur nesikišai, atsidėjęs ant savo Vėdarėlių ir visokių šelmių; tilžai savo tingėjime it rąsto galas pelkėje Vaižg. ------------------------------------------------------------------------------------------ Dabar paaiškinsiu, kodėl pavadinimą Tilžė vadinu vakarų baltišku, o ne rytų baltišku. Todėl, kad visi senieji hidronimai dabartinėje etninėje Lietuvos teritorijoje (tai yra įskaitant ir visą Mažąją Lietuvą, bei Baltarusijos laikinai okupuotą Rytų Lietuvą) gavo savo pavadinimus dar tada, kai baltiškoji hidronimija buvo sukurta milžiniškuose plotuose nuo Berlyno ir Riugeno salos iki dabartinių Maskvos ir Kursko teritorijų, nuo Varšuvos ir Kijevo iki pietinių dabartinės Suomijos teritorijų. Todėl visi senieji baltiški hidronimai gali būti santykinai dalinami į esančius vakarų baltų žemėse ir esančius rytų baltų žemėse. Ir tai ne tiek kalbiniais požymiais pagrįstas padalinimas, o greičiau jau geografinis, kadangi labai panašu, jog tuo metu, kada visi šie senieji baltiški hidronimai atsirado, visi tuometiniai baltai kalbėjo iš esmės ta pačia kalba. Baltiškos hidronimijos paplitimo žemėlapis http://www.tiesiaisviesiai.lt/wp-conten ... 24x711.jpg P.S. Kalbėti būtent apie lietuviškus, prūsiškus, jotvingiškus, sėliškus, žiemgališkus, kuršiškus, latgališkus, galindiškus hidronimus galime, mano nuomone, tik tada, kai tie hidronimai jau yra gana vėlyvos kilmės, kada senasis baltų arealas jau buvo "suskaldytas" įvairių "perturbacijų" ir senoji bendra baltų kalba jau buvo išsiskaidžiusi į gana aiškiai besiskiriančias tarmes ar netgi kalbas. |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|
