Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 10 Geg 2024 04:16

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Stelmužė, Melnmuižė
StandartinėParašytas: 09 Lap 2013 19:05 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
Olandų kepurė (Melnmuiže)

Apie Melnmuižę, virtusią Olandų kepure, ir menamą baltų alkvietę ant jos

https://www.facebook.com/denisas.nikite ... 094&type=1

(© Denisas Nikitenka)

Komentarai
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... ment_reply

Alvydas Butkus

Melnmuižė yra latviškas pavadinimas. Išvertus būtų "juodadvaris".

Remigijus Gineitis

Latviškas ar kuršiškas?
Kiek žinau:

1. kuršių tarmė yra viena iš latvių kalbos sudedamųjų dalių.

2. Žemaičių tarmė galutinai susiformavo, kai kuršių tarmė buvo asimiliuota senosios žemaičių tarmės (artimesnė aukštaitiškajai).

3. Mindaugo istorija mini pajūryje viešpatavusius žemaičius.

Todėl Melnmuižė gali būti ir vietinis - žemaitiškas pavadinimas. Ar aš blogai informuotas?

Berods, prūsai taip pat naudojo žodį "melnas".

Pagal kokią logiką jį priskiriate latviams?

Alvydas Butkus

Remigijus: "Berods, prūsai taip pat naudojo žodį "melnas". Pagal kokią logiką jį priskiriate latviams?"

Pagal reikšmės logiką.

"melns" latviškai ‘juodas’.

Prūsų "melne" reiškė ‘mėlynę, kraujosruvą’.

Remigijus Gineitis

Šitą galiu pakomentuoti: "melns" latviškai ‘juodas’. Prūsų "melne" reiškė ‘mėlynę, kraujosruvą’.

Sąvokos "juodas" ir "mėlynas" naudojamos įvairiose kalbose pramaišiui (lt. mėlynė, rus. černika, t.t.; atvirkščiai lt. mėlynas ir lv. melnas).

Čia ilgoka versijos istorija, bet pagal ją spėjama, kad žmogaus akis prieš 2000 m. nelabai skyrė juodą spalvą nuo mėlynos. Pvz. Odisėjoje niekur neminima mėlyna spalva, nors jūra ir dangus turėjo matytis.

Alvydas Butkus

Melnmuižė yra latviškas, ne kuršiškas ar žemaitiškas pavadinimas, nes žodis "muiža" ‘dvaras’ latvių pasiskolintas iš estų kalbos.

Vokiečių dvarai pirmiausia atsirado estų žemėse. Ir atsirado nurimus vidaus karams, t.y. po XIII a.

Tokios kuršių tarmės latvių kalboje nėra. Yra viduriniosios tarmės kuršiškosios patarmės.

Lygiai taip pat ir mes šiaurės žemaičius (dounininkus) galime vadinti žemaičių tarmės kuršiškąja patarme, nes joje yra ryškiausias kuršių kalbos substratas. Įskaitant ir to krašto vietovardžius.

XVI a. latviai migravo iš Kuršo į pietus, į Neriją. Kuršiais / kuršininkais tie latviai vadinosi tik geografiškai, nes kėlėsi iš etnografinio Kuršo (Kuržemės). Kalbos požiūriu jie jau buvo latviai, ne kuršiai. Pati kuršių kalba Latvijos pusėje išnyko.

Lietuvoje kuršiai sužemaitėjo apie XV a.

Mindaugo laikais žemaičių pajūryje negalėjo būti, nes ten dar tirštokai gyvenę kuršiai.

Remigijus Gineitis

Klausimas: ar žodžio "muiža" negalėjo pasiskolinti žemaičiai tiesiai iš vokiečių arba patys vokiečiai atsinešti iš Estijos?

Ar yra įrodymų, kad Melmuižė pavadinimas atsirado anksčiau kokio XV a.?

Alvydas Butkus

Kad vokiškai "dvaras" - ne "muiža". :)

O kad vokiečiai būtų ką skolinęsi iš estų valstiečių kalbos ir juo labiau - savo dvarų pavadinimą, negirdėtas dalykas.

Remigijus Gineitis

O kas sakė, kad dvarininkas, davęs pavadinimą - ne iš Estijos? :)

Tuo labiau, kad galėjo būti tikrasis pavadinimas Melnameže, vėliau atsitiktinai perkaltas į Melmuižė.

Alvydas Butkus Remigijus:

O kas sakė, kad dvarininkas, davęs pavadinimą - ne iš Estijos?

O kas sakė, kad estai Livonijoje turėjo dvarus? :)

Remigijus Gineitis

Dėkui, Alvydai, už išsamų komentarą apie kuršius.

1. "O kas sakė, kad estai Livonijoje turėjo dvarus?"

nebūtinai turėti dvarus, galėjo būti atkelti juodadarbiais, kai vietinius išnaikino.

2. "Mindaugo laikais žemaičių pajūryje negalėjo būti, nes ten dar tirštokai gyvenę kuršiai."

Nesu tikras, bet, berods A.Lileika citavo iš kažkokių metraščių, kad Mindaugas sunaikino žemaičių gyvenvietę ir perdavė Klaipėdą Livonijai.

Ar galite autoritetingai patikslinti, kur klaida?

Alvydas Butkus

Remigijus: "galėjo būti atkelti juodadarbiais, kai vietinius išnaikino."

Net šiais laikais juodadarbių paieškoma iš arčiau. O tada gabenti juodadarbius iš Estijos į Klaipėdą būtų buvus per didelė prabanga.

Ir dar estišku žodžiu vokiečiui pavadinti savo dvarą?

Labai jau daug išlygų.

Iš kokių metraščių citavo Lileika, nežinau, - teiraukitės jo paties, bet XIII a. ir net XIV a. pradžioje dabartiniame Lietuvos pajūryje gyvenę kuršiai.

Vokiečių kronikos ten fiksuoja kuršiškus, ne žemaitiškus vietovardžius: Leypiaseme (dabar Lieplaukė), Satepurwe (dabar Šatės) ir kt.

Neginčiju, kad pramaišiui galėję ir gyventi įsiterpusių žemaičių, bet tikrai ne ištisai.

Yra žinoma, kad kuršiai žemaičius kviesdavęsi bendrai kovai. Pavyzdžiui, kryžiuočių 1261 m. sudeginta Dzintarės pilis (į šiaurę nuo Liepojos) turėjo mišrią kuršių ir žemaičių įgulą (šaltinis - Livonijos eiliuotoji kronika, 5929-5930 eilutės).

Kęstutis Čeponis

Beje, Stelmužė taip pat yra latviškas pavadinimas.

Alvydas Butkus K. Čeponiui:

Taip, ir Stelmužė - latviškas pavadinimas, kirčiuojamas pradžioje. Latviškai Stelmuiža - Stelos dvaras (Stela - tokia buvus apylinkė).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007