Naujinis (latviškai Naujene, taip pat žinoma kaip Naujine) – tai senovės lietuvių pilis ir gyvenvietė, buvusi dešiniajame Dauguvos upės krante, dabartinėje Latvijos teritorijoje (Daugpilio savivaldybėje, Vecpilio kaime).
Konkreti istorinė vieta, kurioje stovėjo ši pilis ant dešiniojo Dauguvos upės kranto, šiandien geriausiai žinoma kaip Vecpilio piliakalnis (Vecpils pilskalns) arba Dinaburgo pilies vietovė, esanti Dauguvos kilpų gamtos parko teritorijoje (Daugavas loki), maždaug 19 km į rytus nuo dabartinio Daugpilio miesto.
Rašytiniuose šaltiniuose pilis minima nuo XII a. pabaigos. Šiose apylinkėse XII a. gyveno lietuvininkai (lietuviai).
Įdomu tai, kad latviai išlaikė lietuvišką vietovardžio šaknį nauj-, nors latvių kalboje žodis „naujas“ yra jauns.
1239 m. medinę pilį sunaikino Livonijos ordinas. Jos vietoje 1275 m. ordino magistras Ernestas fon Racburgas pastatė mūrinę Dinaburgo pilį, kuri tapo dabartinio Daugpilio miesto istorine pradžia.
Apie 1281 m. lietuviai, padedami žemgalių, užėmė Jersikos pilį ir iškeitė ją į Naujinį. Taip pilis vėl atiteko Lietuvai ir jai priklausė iki 1313 m., kol ją vėl atkovojo riteriai.
Tvirtovę 1577 m. galutinai sugriovė Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano Rūsčiojo kariuomenė, po to gyvenvietė pamažu nunyko.
Šiomis dienomis senosios pilies vietoje, esančioje įspūdingame Dauguvos kilpų gamtos parke, lankytojai gali išvysti Dinaburgo (Naujinio) pilies griuvėsių liekanas bei apžiūrėti miniatiūrinį pilies maketą.
Iki XIX a. vid. Naujinio pilies apylinkėse (Naujenės valsčiuje) vietomis dar kalbėta lietuviškai.