Tas, kuris sėdi danguje, juokiasi iš jų, arba nekišk savo trigrašio
https://www.praeitiespaslaptys.lt/numiz ... -nereikia/
Ištrauka:
Dabar Lietuvoje įprasta rengti renginius su fanfaromis Liublino unijai pažymėti (net Seime), nors taip tik aukštinamas savo pačių mankurtiškumas, išduodama lietuvių politinė atmintis ir protėvių valstybingumo siekiai. Liublino unija buvo menkesnė blogybė, bet ne laimėjimas.
Frazeologizme apie trigrašį galima įžvelgti ir tam tikrą to meto antilenkišką nusiteikimą – lietuviškas grašis viduramžiais buvo vertingesnis už lenkiškąjį, o su Liublino unija buvo suvienodintas to meto pinigų kursas.
Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis buvo užkietėjęs Liublino unijos priešininkas, o 1565 m. jam mirus, 1565 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kalykla Vilniuje nukaldino vadinamąjį satyrinį trigrašį su lotyniška, iš Biblijos ( Ps 2,4) paimta sentencija užrašu „QVI / HABITAT IN / COELIS IRRI / DEBIT EOS“ (liet. Tas, kuris sėdi danguje, juokiasi iš jų).
Satyrinis įrašas pašiepė ir įsiutino Liublino unijos šalininkus, bajorus, vengusius priimti 1562 – 1565 m. kaldintas lietuviškas monetas, o tuo tarpu lietuvių bajorai nepritarę Liublino unijai, norintiems atsiskaityti lenkiškais trigrašiais sakydavo – nekišk čia savo trigrašio.
Iš tiesų, anuomet nevengta atsiskaityti kaimyninių šalių valiuta, svarbiausia buvo, kad tų monetų tauriojo metalo masė atitiktų vietinių monetų masę, prabą).
Suprantama, satyrinės monetos išleidimas į apyvartą sukėlė didelę pasipiktinimo bangą Lenkijoje, buvo reikalaujama sustabdyti šių monetų kaldinimą.
Neilgai trukus, 1566 m. siekdamas išvengti didesnio susipriešinimo karalius Žygimantas Augustas uždraudė toliau kaldinti garsiuosius satyrinius trigrašius.
Todėl šiandien tai yra pakankamai reta ir numizmatų vertinama moneta. Tačiau kiek tekste aptariamas frazeologizmas iš tiesų yra susijęs su minėta istorija, sunku pasakyti…
