Knyga "Viduramžių Lietuvos viešpačiai"
Šaltinis - https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... =1&theater
Tomas Baranauskas
JAU GREITAI: knyga, kuri pirmadienį keliauja į spaustuvę ir bus pristatyta Kovo 11-ąją Trakų pilyje drauge su 45 A. Slapšio Lietuvos kunigaikščių ir kunigaikštienių portretais.
Sigitas Godelis
Tomai, kodėl Viešpačiai, o ne Valdovai?
Tomas Baranauskas
Tiesiog pasirinktas toks žodis kaip bendras ir valdovams, ir sritiniams kunigaikščiams.
Mirta
*Lietuviškas* viešpats (genties vado pavadinimas, paveldėtas tiesiai iš prokalbės) yra senesnis už *lietuvišką* "kunigas" (vado pavadinimą, pasiskolintą iš germanų).
Alvydas Butkus
Viešpats pirmiausia reiškė valdovą, ne Dievą. Dievo reikšmę jis įgavo tik krikščionybės laikais, kaip ir lotynų "Dominus", anglų "Lord", latvių "Kungs" ar rusų "Gospodj".
Lietuvių kalboje junginys "Viešpats Dievas" yra sinonimiškas junginiui "Ponas Dievas".
Jei žodis "viešpats" ir senovėje būtų reiškęs "dievą", junginys "viešpats dievas" būtų pleonastinis. Sviestas sviestuotas. Kaip "žiuri komisija" ar "liaudies demokratinis".
Mirta
Fonetiškai proto-germanų *kuningaz archaiškesnis už "kunegos".
O "rikis" yra toks pats skolinys iš germanų, kaip ir "kunigas"
http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp
O šiaip, man yra gražu, kad krikščionybės uzurpuotas senas žodis "viešpats" vėl yra imamas naudoti bendrine prasme.
Alvydas Butkus
Žodžio "kunigaikštis" šaknys neveda į jokį paleolitą.
Žodis "viešpats" yra archajiškesnis už germanizmą "kunigas" bei jo modifikuotą vėlesnį variantą "kunigaikštis".
Iš žodžio "viešpats" turim veiksmažodį "viešpatauti". Iš žodžio "kunigaikštis" nesam pasidarę "kunigaikštauti", nes šis žodis nėra senas.
Alvydas Butkus
Titulai būdavo nusakomi tik toje kalboje esančiais žodžiais.
Vokiškame tekste nerasit žodžio "rex", dux", lotyniškame tekste valdovų irgi niekas "kionigais" ar "hercogais" nevadino.
Edvardas Bernotas
Iš kur tas viešpats atsiranda, kokiu pagrindu.
Alvydas Butkus
Iš anų laikų gyvosios vartosenos, atspindėtos senuosiuose raštuose.
XVI-XVIII a. religinių tekstų vertimuose žodis "viešpats" vartojamas "valdovo" ir "šeimininko" reikšmėmis.
Pasitikrinti galit, kad ir Lietuvių kalbos žodyne - ten ši žodžio "viešpats" reikšmė iliustruojama ir senųjų lietuviškų raštų pavyzdžiais.
Lotynų "dominus", rusų "gospodin / gospodj" juk irgi pirmiausia reiškė valdovą, šeimininką.
Žodžio "dievas" priedėliu ar pakaitalu tie žodžiai tapo vėliau, kaip ir mūsų "viešpats".
Anglų "lord" ir latvių "kungs" ‘ponas’, lenkų "pan" ‘ponas¦ istorija analogiška - religiniuose tekstuose jie ėmė reikšti tą patį, ką "viešpats", "dominus" ar "gospodj". Tai antrinė, naujesnė, vėlesnė reikšmė.